Ūkininkai kviečiami burtis, kad išvengtų netikėtų nuostolių – teikia ir paramą

Apsirūpinimas maistu yra visų valstybių ir visuomenių prioritetas ir gyvybiškai svarbus tikslas. Jį įgyvendinti padeda tinkamai išplėtotas žemės ūkis. Tačiau pastaruoju metu jam grėsmę kelia ir stichiniai orų reiškiniai.

Tačiau Žemės ūkio ministerija Lietuvoje tęsia iniciatyvą, kuri turėtų padėti ūkininkams apsisaugoti nuo neigiamų pasekmių, susijusių su klimato kaita.

Ūkininkus ragina burtis į fondą

„Keičiantis klimatui, globalizuojantis prekybai, veikiant įvairiems geopolitiniams veiksniams, žemės ūkio rinkos dalyvių pajamos tapo labai nestabilios.

Patiriami dideli pajamų sumažėjimai, kurie kelia didelę grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui bei išlikimui“, – nurodo Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo skyriaus patarėja Rimantė Juodenienė.

Vis dėlto ji pastebi, kad bent kol kas nėra labai populiaru ieškoti būdų apsaugoti gaunamas pajamas.

Ypač gaminat žemės ūkio produkciją, kuriai turi įtakos daugelis globalinių veiksnių (kuro kainos, trąšų kainos, gaminamos produkcijos kainos pasaulinėje rinkoje, pirkėjų mokumas ir kt.).

„Rizika yra neatsiejama žemės ūkio verslo dalis, todėl rizikos valdymas bei priemonių jai valdyti sukūrimas tampa labai svarbiu žemės ūkio politikos tikslu“, – pabrėžė R. Juodenienė.

Jos teigimu, tokiu atveju, siekiant išvengti didelių finansinių nuostolių įvykus nenumatytoms situacijoms, išeitis yra burtis į Žemės ūkio rizikos valdymo fondą (RVF).

Akreditacija ir parama fondams

Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatyta, kad RVF – savanoriška žemės ūkio subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti.

RVF paramos finansavimui ES lėšomis yra pritarusi Europos Komisija Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano 2023-2027 metų laikotarpiui (SP).

Siekiantys gauti paramą RVF turi būti akredituoti.

Pagrindinės akreditacijos sąlygos – RVF turi būti kuriami ne mažiau kaip penkių žemės ūkio veiklos subjektų ir turi turėti:

• tarpusavio pagalbos tikslui skirtą, nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą;
• administratorių (sąskaitai tvarkyti, nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti, apskaitai tvarkyti ir kitoms veikloms, susijusioms su  RVF tvarkymu);
• patvirtintas ir viešai institucijos, atsakingos už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išlaidų valdymą ir kontrolę, interneto svetainėje paskelbtas RVF veiklos taisykles, nustatančias: RVF  lėšų administravimą, kaupimą, naudojimą; įnašų ir prarastų pajamų kompensacijų apskaičiavimą ir mokėjimą; tapimo RVF nariu ir išėjimo iš RVF sąlygas; informacijos apie galimus interesų konfliktus teikimą; prarastų pajamų kompensacijų sumažinimo ar nemokėjimo RVF nariams dėl jų aplaidumo sąlygas; RVF narių atsakomybę už skolas, susidariusias dėl  RVF veiklos ir kt.

Dėl akreditacijos reikia kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos.

Pagal SP intervencinės priemonės „Savitarpio pagalbos fondai“ įgyvendinimo taisyklių reikalavimus remiama:

- iki 2 darbo vietų įrengimas ir išlaikymas (biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos), dviem darbo vietoms  (įsirengus vieną darbo vietą kompensuojama suma proporcingai mažinama). Kompensuojama 3 metus, ne daugiau kaip 20 tūkst. eurų, pirmaisiais veiklos metais, ne daugiau kaip 18 tūkst. Eur antraisiais veiklos metais ir ne daugiau kaip 16 tūkst. eurų trečiaisiais veiklos metais tinkamų išlaidų.

 - pradinis įnašas į RVF – skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų vienam RVF nariui (naudos gavėjui) pirmaisiais RVF veiklos metais;

- iki 70 proc. pajamų sumažėjimas (nuostolių kompensavimas), kuris išmokėtas RVF  nariui kaip finansinė kompensacija, tik tuo atveju, kai išmokėta kompensacijos suma įvertinta  atskiram RVF nariui pajamų sumažėjimui viršijus 20 proc. vidutinių metinių praėjusių trejų finansinių metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių finansinių metų laikotarpio vidutinių trejų finansinių metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius finansinius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų. Paramos intensyvumas įvertinamas atsižvelgiant į jau gautą paramą pradiniam įnašui.

Pagal priemonę bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, priemonė yra kompensacinė, kreipiantis paramos išlaidos turi būti patirtos ir pateikti išlaidas įrodantys dokumentai.

Netrukus, nuo kitų metų sausio 2-osios, bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinę  priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“. Paraiškoms teikti skirti keturi mėnesiais – jos bus renkamos iki kovo 31 dienos. 

Toks kvietimas skelbiamas pirmą kartą, – patirties steigiant savitarpio pagalbos fondą Lietuvoje dar nėra.

ŽŪM informacija