„Po kelerių metų pertraukos vėl susirinkome Akademijos kultūros centre, kuriame yra buvę iš tiesų labai daug tokių LŪS renginių, – atidarydamas suvažiavimą kalbėjo R. Juknevičius. – Džiugu, kad čia atvykti laiko surado ir Kėdainių r. savivaldybės meras Valentinas Tamulis. Šiandien aptarsime savo narių problemas ir išsakysime nacionalinei valdžiai jų rūpesčius. Suvažiavimo metu numatyti rinkimai, taip įvyks ir organizacijos atsinaujinimas. Kasmet žemdirbiams pavasaris – nauja viltis ir kartu rimtas iššūkis, ar pavyks užauginti derlių. Vien palankus oras nenulems, jog viskas pavyks gerai. O ir oras jokiomis prognozėmis nėra nuspėjamas. Visi matome mažėjantį ūkių pelningumą, augančią mokestinę ir administracinę naštą, brangstančius energetinius išteklius, trąšas bei kreditavimą, augantį atotrūkį tarp deklaruojamo žemės ūkio strateginės svarbos pripažinimo ir valstybės realios politikos sprendimų, kurie silpnina vietinę maisto gamybą, mažina ūkių konkurencingumą bei stabdo investicijas į sektorių.“
Suvažiavimo pradžioje pagerbti naujieji lyderiai – per metus išrinkti nauji rajoninių skyrių ir asociacijų vadovai, nepabūgę prisiimti tokios atsakomybės. Tai Anykščių r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Dainius Arlauskas, Elektrėnų sav. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Gumbis, LŪS Pagėgių krašto ūkininkų skyriaus pirmininkas Edgaras Sudeikis, Tauragės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Paulius Macas, Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Šerlinskas, Skuodo ūkininkų sąjungos pirmininkė Gintarė Vaitkienė, Šakių r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Martinaitis, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Irmantas Gaučius ir Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Vaidas Vedeikis.
Pirmasis iš sveikintojų kalbėjęs meras V. Tamulis pasidžiaugė, kad ūkininkai suvažiavo į tikrai draugišką Kėdainių kraštą. „Ne taip seniai buvo smagus renginys Kėdainių arenoje, kai vyko „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojų apdovanojimai. Aš linkiu ir taip pat tikiu, kad jūsų nauja vadovybė irgi bendraus su mumis, kaip ir iki šiol. Kėdainių krašte esate visada laukiami, nes kitaip ir negali būti. Radvilų laikais Kėdainiai garsėjo kaip visiems priimtinas miestas, kuriame buvo galima rasti škotų, žydų, vokiečių, lenkų, rusėnų ir kitų įvairių tautybių žmonių. Jie čia kūrė savo gyvenimus, savo šeimas. Ir jūs, ūkininkai, visada esate laukiami žemdirbių krašte Kėdainiuose ir visada jus smagu matyti. Jeigu sugalvotumėte kokių renginių, mielai kviečiu juos rengti Kėdainiuose. O šiais metais raginu susirinkti ne tik ūkiniais reikalais – primenu, kad Kėdainiai yra Lietuvos kultūros sostinė. Kai baigsite savo darbus ir iki javapjūtės bus laisvo laiko, apsilankykite Kėdainiuose, pamatykite, koks gražus yra šis kraštas“, – kvietė Kėdainių r. meras.
Jis teigė nesuprantantis, kodėl tiek metų kalbama apie išmokų žemdirbiams suvienodinimą visoje Europos Sąjungoje (ES ), kodėl Lietuvos ūkininkai dar ir šiandien tebėra skriaudžiami. V. Tamulis linkėjo ūkininkams, kad politikų sprendimai jiems būtų palankūs, o jei taip neįvyktų – kad bent gamta būtų dosni – leistų sulaukti tokio derliaus, kokio žemdirbiai tikisi, o produkcijos kainos atitiktų jų lūkesčius ir nenuilstamą triūsą. Baigdamas trumpą kalbą meras ištarė: „Jūs esate ta jėga, kuri susiorganizavusi gali padaryti praktiškai viską. Mačiau, kaip važiavote su savo galinga technika į Vilnių, todėl dabar lieka vienintelis klausimas, ar jūs pajėgtumėte dar ir tiltus Lietuvoje statyti? Jeigu taip, tai pirmiausia kviečiu į Kėdainius!“
R. Juknevičius pasidžiaugė, kad suvažiavime dalyvauja net 46 svečiai – visų pagrindinių instancijų, formuojančių ir įgyvendinančių žemės ūkio politiką, atstovai, pradedant Seimo Kaimo reikalų komitetu (KRK), Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) bei kitomis žemės ūkio sektoriaus įstaigomis ir baigiant įvairiomis ūkininkų asociacijomis.
Suvažiavime dalyvavo 31 narys iš 38, jiems atstovavo per 100 delegatų. Buvo patvirtintos 2025 m. LŪS veiklos, finansinės atskaitomybės ir revizijos ataskaitos. Patvirtintas 2027-ųjų nario mokesčio dydis, priimta suvažiavimo rezoliucija.
R. Juknevičius, prieš pristatydamas LŪS veiklos ataskaitą už 2025 m., pastebėjo, kad prieš penkerius metus tapęs LŪS pirmininku tikėjosi nuveikti gerokai daugiau. „Bet susidūriau su realybe ir apie tai, ko aš nepadariau, nekalbėsiu. O jūs patys įvertinkite, ką galėjome padaryti ir ko nepadarėme“, – siūlė R. Juknevičius.
Naujuoju LŪS pirmininku tapo iki šiol LŪS vicepirmininku buvęs G. Špakauskas (Pakruojis). Išrinkti keturi vicepirmininkai – Martynas Puidokas (Kelmė), Ignas Hofmanas (Radviliškis), Tomas Balčėnas (Klaipėda), Paulius Macas (Tauragė).
Suvažiavime išrinktas ir naujos sudėties prezidiumas. Jo nariais tapo: Vytautas Patinskas (Alytus), Dainius Arlauskas (Anykščiai), Mantas Župerka (Kėdainiai), Zigmantas Aleksandravičius (Kupiškis), Eligijus Pocevičius (Mažeikiai), Albinas Navickas (Pakruojis), Gintarė Vaitkienė (Skuodas), Darius Ufartas (Šakiai), Irmantas Gaučius (Šiauliai), Povilas Čižauskas (Vilkaviškis). LŪS revizore ir toliau perrinkta Loreta Smolskienė.
Suvažiavime padėką jau buvusiam pirmininkui R. Juknevičiui Seimo KRK vardu įteikė Arūnas Dudėnas, žemės ūkio ministras Andrius Palionis įteikė ŽŪM didžiausią apdovanojimą – ordiną. Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) prie ŽŪM direktorius Simonas Pusvaškis įteikė LŪS pirmininkui VAT padėką už nuoširdų ilgametį bendradarbiavimą ir svarų indėlį į ūkininkų bendruomenės ugdymą. LŪS bendruomenė taip pat padėkojo R. Juknevičiui ir įteikė kaltinio metalo traktorių su LŪS simbolika.
Susirinkusieji gausiai sveikino ir naująjį LŪS vadovą G. Špakauską, tad šis suvažiavimas natūraliai pasibaigė su šypsenomis, gėlėmis ir naujais lūkesčiais. Mat kitokių, materialinių, paskatų čia nebūna – visi LŪS vadovybės nariai dirba negaudami jokio atlygio.
Įvairias problemas savo kalbose išsakė I. Hofmanas, T. Balčėnas, P. Macas, D. Ufartas ir G. Špakauskas. Suvažiavimo dalyvius sveikino Seimo KRK nariai A. Dudėnas ir Kęstutis Mažeika.
LŪS vadovybės iškeltus klausimus pakomentavo ministras A. Palionis. „Mums visiems nerimą kelia tai, kaip gyvensime naujajame finansiniame laikotarpyje – po 2027 m. Taip, tie skaičiai atrodo bauginančiai, keičiasi ir pats finansavimo modelis. Pvz., šitam laikotarpiui aplinkosauginės priemonės buvo finansuojamos iš šimtaprocentinių europinių pinigų, o naująjį laikotarpį bus finansuojamos ir su valstybės prisidėjimu. Europos Komisijos (EK) pirmininkė pasiūlė pridėti žemės ūkiui 10 proc., tai bus dar 900 mln. Eur. Bet situacija tikrai nėra tokia bloga, kokią pamatėme praėjusių metų rugsėjo 3 d., kai buvo atverti vokai. Kiekvieną savaitę ir mėnesį gavome daug lydinčiųjų dokumentų, kurie nupiešia tą vaizdą, kaip gyvensime po 2027 m. Bet tai nereiškia, kad galime sėdėti sudėję rankas ir nieko neveikti. Bendra žemės ūkio sektoriaus ir ŽŪM pozicija tikrai daug lemia EK sprendimus bei pakeitimus. Kaip ateityje gyvensime, daug priklausys ir nuo Vadovų Tarybos, nuo to, ką jie nuspręs. Kipre buvome susitikę su airiais ir graikais, nuo metų vidurio ES pirmininkaus Airija, 2027-ųjų pirmą pusmetį mes, Lietuva, antrą pusmetį – Graikija“, – aiškino ministras.
Jis taip pat teigė, kad naujojo finansinio laikotarpio našta kris ant Lietuvos ūkininkų pečių, bet mes, kaip ES pirmininkaujanti šalis, irgi galėsime diktuoti savo matymą bei teikti pasiūlymus. A. Palionis taip pat pastebėjo, kad nemaža dalis LŪS priimtoje rezoliucijoje išvardytų aktualijų ir klausimų jau yra įtraukti ir į ŽŪM darbotvarkę.
VAT direktorius S. Pusvaškis pasidžiaugė galintis kalbėti tokiame dideliame susirinkime ir būti tokio įvykio liudininku. Jis dėkojo LŪS nariams už galimybę atsiverti VAT, suprasti ūkininkų godas ir raudas. „Vis dar gaji tokia nuomonė, kad VAT darbuotojai Vilniuje nemato, ką veikia Prienai, Plungė ar Pagėgiai, – kalbėjo S. Pusvaškis. – Plečiame bendradarbiavimą ir su LŪS skyriais, ir su atskiromis įstaigomis. VAT šiuo metu išgyvena didelę transformaciją po visokių „nuotykių“. Sulaukiame ypatingo visuomenės susidomėjimo dėl purškimo, augalų apsaugos produktų naudojimo. Labai suaktyvėjusi visuomenė, gal prie to prisidėjo žalioji visuomenė, kai kaimynas kaimyną fotografuoja arba filmuoja. Kasdien gauname apie 10 skundų – pagrįstų ir nepagrįstų, į visus turime reaguoti, todėl esame priversti atidėti kitus darbus dėl tam tikrų nenumatytų atvejų. Džiugu, kai skundai nepasitvirtina, bet kai kurie įvykiai tikrai nepuošia ūkininkų visuomenės vardo. Bet stengiamės, jog ūkininkų vėliava būtų nešama aukštai ir blogi pavyzdžiai būtų išgyvendinti.“
LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis irgi patvirtino, kad problemų žemės ūkyje yra daug ir jas reikia spręsti. „Pasakysiu posakį: „Mes esame žemdirbiai, tai esame avinai. Kerpa metuose plaukus keturiskart plikai. Bet mums labai gerai, kadangi kerpa mus dykai.“ Ar supratote? – klausė J. Vilionis, o salėje nuaidėjo plojimai ir juokas. – LŽŪT yra 11 asociacijų, atstovaujame 95 proc. žemės ūkio organizacijų, darbo labai daug. Kalbamės su visų partijų atstovais aktualiais klausimais, jau triskart buvome Vyriausybėje ir susitikime pas prezidentą. Jis pažadėjo geresnes išmokas, nes esame pafrontės valstybė. Kaip jis tai padarys, stebėsime, seksime, matysime. Netrukus vėl vyksime į Briuselį, aukštiems ES pareigūnams išsakysime visas bėdas dėl nesąžiningų ir nevienodo dydžio išmokų.“
J. Vilionis kreipėsi į žemdirbius sakydamas, kad „didžiausios problemos esame mes patys“. Jis aiškino, kad reikia žinoti, ką daryti, neiti atskirai vienas prieš kitą, priešgyniaujant mažiems ar dideliems, nes visa tai suskaldys pačius ūkininkus. „Blogai ir su Žemės ūkio rūmais (ŽŪR) – mes žinome, kokia tai organizacija. Liko dar nueiti kitą savaitę į Lietuvos socialdemokratų partijos ir „Nemuno aušros“ frakcijas Seime. ŽŪR įstatymas turi būti panaikintas arba tegul priima LŽŪT įstatymą. ŽŪR naudoja biudžeto pinigus, rengia buterbrodinius žemdirbių mokymus, nors atstovauja mažai dalelei ūkininkų. Esant tokiai tvarkai, dar kartą noriu pasakyti, kad mūsų žemės ūkio ateitis – tai tikrai tamsi tamsi naktis“, – kalbėjo J. Vilionis.
LŪS prezidiumo narys Z. Aleksandravičius pastebėjo, kad ūkininkų suvažiavimuose kiekvieną kartą girdisi tos pačios raudos. „Kalbame vis apie tą patį, bet kaip niekas nesikeitė, taip niekas ir nesikeičia. Kodėl mūsų suvažiavimuose niekuomet nedalyvauja perdirbimo pramonės atstovai, produkcijos supirkėjai? Jie negirdi, ką mes šnekame. Net mūsų valstybės valdininkai yra neįgalūs, negali padaryti normalių kainų. Kaip mokėjo mums už pieną 10–12 ct/l, kaip buvo jis „Maximoje“ apie 2 Eur/l, taip ir bus. Aiškinama, kad tokia konkurencija, bet ar iš tikrųjų taip? Šiandien suvažiavime pasakyta, kad LŪS yra 38 skyriai, atvyko 31 skyriaus delegatai, o iš 7 skyrių niekas neatvažiavo. Tai irgi problema“, – saviems priekaištavo Z. Aleksandravičius. Pasak R. Juknevičiaus, šiame suvažiavime žemdirbių problemos nebuvo giliai analizuojamos, nes forumo pagrindinis tikslas buvo organizaciniai reikalai.
Vytenio NEVERDAUSKO ir autoriaus nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.