Ūkininkaujant stebuklai nevyksta

Tėvų pėdomis

„Kai reikėjo rinktis profesiją, tėvai į pasirinkimą nesikišo, tik patarė nesirinkti su žemės ūkiu susijusios. Tačiau, kai baigęs mokslus pasakiau, kad grįžtu į kaimą ir ūkininkausiu, labai apsidžiaugė“, – šypsodamasis gyvenimo akibrokštą prisiminė L. Gudiškis.

Jaunasis ūkininkas augo ūkininkų Daivos ir Artūro šeimoje, todėl ūkininkavimo džiaugsmai ir sunkumai buvo gerai žinomi nuo mažens. Anot L. Gudiškio, tėvai ūkininkauti pradėjo iš karto po Nepriklausomybės atkūrimo. Jų, kaip ir daugelio to meto ūkininkų, startas prasidėjo nuo poros karvių ir kelių hektarų žemės.

Darbštūs jurbarkiečiai ūkį išplėtė iki 100 ha žemės ir 50 melžiamų karvių, pasistatė tvartus, nusipirko reikalingos technikos. Ir kai atrodė, kad gali stiprinti ūkį ir džiaugtis gyvenimu, likimas parodė savo nagus – nutiko nelaimė, po kurios D. Gudiškienė nebegalėjo dirbti ūkio darbų.

„Užgriuvusi darbų našta buvo per sunki tėvui ir jis 2016 m. atsisakė pieninių karvių“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė L. Gudiškis.

Tada ūkininko genai įveikė biofiziko siekius ir po poros metų Lukas nusprendė sugrįžti į kaimą ir tęsti tėvų pradėtus darbus. „Į kaimą sugrįžau labai gerai supratęs, kad mieste man trūksta erdvės, nors ir patogu gyventi, bei tvirtai įsitikinęs, kad miestas yra ne mano vieta“, – kalbėjo ūkininkas.

2019 m. L. Gudiškis įkūrė savo ūkį. Iš tėvų ūkio vyras perėmė vieną karvę, kelias telyčias, nebaigtas įrengti fermas, taip pat šiek tiek technikos, kuri nors ir buvo ne nauja, tačiau dar puikiai tiko javams auginti, bei 150 ha nuosavos ir nuomojamos žemės. Vyresnysis Gudiškis sau pasiliko 30 ha nuosavos žemės.

Dabar tėvas ir sūnus ūkininkauja atskiruose ūkiuose, reikalui esant, vienas kitam atskuba į pagalbą. „Atskiri ūkiai kiekvienam suteikia pasirinkimo, kaip ūkininkauti, laisvę, nes kai kuriais klausimais vyresnės ir jaunesnės kartos nuomonės skiriasi“, – paaiškino ŪP L. Gudiškis, kodėl iš vieno ūkio atsirado du.

Jaunasis ūkininkas patikino, kad šiais laikais problemų dėl žinių, jei tikrai nori jų gauti, nėra – organizuojami seminarai, lauko dienos, kur gali išgirsti specialistų patarimų ir įžvalgų, nemažai informacijos galima rasti ir internete.

Augalininkystė ir gyvulininkystė

„Kadangi užaugau ūkyje, kuriame buvo laikomos karvės, man patiko gyvuliai, todėl nusprendžiau ir aš auginti galvijus, tik pasirinkau mėsinius, kuriuos, mano nuomone, lengviau prižiūrėti. Limuzinų veislė sužavėjo dėl kelių priežasčių – šios veislės karvės, palyginti su kitų veislių, lengviau veršiuojasi, gera mėsos išeiga ir kokybė. Be to, buvo likusi pieninių karvių ferma, kurią nesunkiai pritaikiau mėsiniams galvijams“, – pasakojo jurbarkietis.

Pasinaudojęs parama jaunojo ūkininko įsikūrimui, jis nusipirko 16 veislinių telyčių ir vieną bulių reproduktorių. „Pirmieji savarankiško ūkininkavimo metai buvo gana sunkūs, tačiau kiti, 2020-ieji, nudžiugino. Užderėjo geras derlius, jį pardavus pavyko nusipirkti nemažai augalininkystės ūkiui reikalingos technikos – žemės įdirbimui ir sėjai. Vėlesniais metais nusipirkau vyniotuvą, presą, purkštuvą, barstytuvą. Praėjusiais metais, pasinaudojęs parama, įsigijau šienavimo įrangą. Dabar trūksta tik kombaino ir poros priekabų. Investavimas į techniką labai pasiteisina“, – įsitikinęs ŪP pašnekovas.

Pradėjus gimti veršeliams, galvijų banda kiekvienais metais pasipildo po keliolika naujų galvijų. Pastaruoju metu L. Gudiškio ūkyje laikoma apie 60 galvijų, iš jų 30 motinų, kurios žiemas leidžia fermoje, o vasarą su veršeliais ganosi pievose.

Kitais metais motininė banda turėtų išsiplėsti iki 40 karvių. Pagal ūkininko planą, fermoje turėtų nuolat gyventi 80 galvijų, tada bus didesni pardavimai ir didesnis pelnas. „Mėsinius limuzinus auginu tik trečius metus, todėl apie atsiperkamumą kalbėti anksti. Kol kas tik investuoju į juos. Tikiuosi, kad po 10 metų nuo investicijų pradžios bus galima kalbėti ir apie normalią grąžą“, – akcentavo ūkininkas.

L. Gudiškis visas telyčias pasilieka sau, o dvimečius bulius parduoda. Šiemet limuzinų bulius jurbarkietis pardavė lenkų supirkėjams, pasiūliusiems aukštesnę kainą, nei siūlė lietuvaičiai. Beveik visi jo ūkyje užauginti 8 limuzinai buvo įvertinti aukščiausia kategorija. „Parduodu tiems, kurie pasiūlo geriausią kainą. Lietuviai pasiūlė 2,40 Eur už gyvo svorio kg, o lenkai – 2,80 Eur. Paprašiau, kad lietuviai pakeltų kainą iki 2,70 Eur, tačiau jie sutiko mokėti tik 2,60 Eur“, – ūkininkas paaiškino, kodėl Lietuvoje užauginti galvijai iškeliauja į Lenkiją. Jis neabejoja, kad jeigu ir toliau bus galima gauti tokią kainą, mėsinių galvijų auginimo perspektyva yra.

„Gana keista, kad lenkams verta daugiau investuoti į transportavimą ir mokėti didesnę kainą nei vietiniams supirkėjams“, – svarstė L. Gudiškis.

Mokosi iš klaidų

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje: Praėjusį sezoną Luko Gudiškio ūkyje užderėjo rekordinis derlius.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.