„2006-aisiais tėveliai pasitraukė iš prekinės žemės ūkio gamybos, ūkį perleido mums. Po truputį melžiamų karvių bandą didinome. Ir iš savų prisiauginome, ir pirkome. Kiek patys „apžiojame“, tiek gyvulių ir laikome. Banda svyruoja nuo 15 iki 19 gyvulių“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė V. Lipinienė. Daugiausia bandoje – Lietuvos juodmargių karvių.
Kilę iš Pakražančio, užaugę kaimynystėje, niekur iš savo krašto Lipinai nepabėgo ir sukūrė šeimą. Trumpam tėviškę V. Lipinienė buvo palikusi tik studijų metais, kol studijavo ir įgijo aukštąjį buhalterės-ekonomistės išsilavinimą. D. Lipinas daug metų dirbo Kelmės pašte. Tačiau tuo pat metu visuomet turėjo ir ūkį.
„Reorganizacijos mus iš darbų išstūmė. Likome prie savo karvučių ir žemės. Bet ir čia yra tiek darbo, kad vos spėjame. Su kiekvienu darbo pasiūlymu vis atsirasdavo po papildomą karvę. Taip ir įbridome į š... ilgam laikui, bet tikrai dėl to nesiskundžiame. Tai mūsų pasirinkimas“, – tiesiai šviesiai rėžė pašnekovė.
Ūkininkai labai džiaugėsi, jog nėra niekam skolingi. Viskas pirkta už savo pinigus. Ūkininkavimo pradžioje už paramos lėšas V. ir D. Lipinai įsigijo pieno šaldytuvą, melžimo aikštelę, dar po kelerių metų nusipirko naują traktorių. „Tuo visos paramos ir baigėsi. Pusiau juokais, pusiau rimtai galima sakyti, jog, jei neturi pinigų, tai sėdėk tyliai. Niekada nesiruošėme skolintis ir atidirbinėti“, – pridūrė ūkininkė.
2007-aisiais ūkininkai prie seno tvarto pristatė priestatą, kad atnaujintame pastate tilptų 15 gyvulių. Ūkininkai turi įsigiję sodybą su tvartu, kuriame galima laikyti dar penkis gyvuliukus, vis pasvarstantys apie tvartų modernizavimą, bet, gerai paskaičiavę, nuo neišvengiamai didelių investicijų susilaiko.
Kelmiškiai savo ūkyje visus darbus nudirba patys, retai prireikia talkos pasiprašyti. Tik labai jau sudėtinga, pasak V. Lipinienės, rasti pagalbininkų. Prie didžiausių darbų kartais „prišoka“ suaugę jų vaikai. Bet tiek dukra, tiek ir sūnus kaime neliko, pasirinko kitokį gyvenimo būdą. Dukra dirba Radviliškyje vaistinės vedėja, sūnus – Kaune, policijoje.
„Turime tris anūkus, vyriausiajam jau 10 metų. Kai buvo mažesnis, anūkėlis mėgdavo su seneliu traktoriumi pasivažinėti. Dabar kitokie vaiko pomėgiai, ir mokslas jam gerai sekasi. Kas žino, gal vėliau vėl atsiras kokių pokyčių?“ – svarstė V. Lipinienė.
V. ir D. Lipinai ir ateityje, kiek sveikata leis, stengsis išlaikyti pienininkystės ūkį. Ne tik dėl pripratimo, bet ir todėl, kad labai myli savo gyvuliukus. Karves ūkininkai nuo pat ankstyvo pavasario, kai tik ganyklos sužaliuoja, laiko lauke. Tvartuose dar daug rankinio darbo. O kai karvės ganosi, nėra rūpesčio dėl mėšlo tvarkymo, pašarų dalijimo, valymo ir panašių dalykų.
Šiemet šienapjūtė, ūkininkų teigimu, buvo labai vykusi, priruošta daug kokybiško pašaro žiemai. Jie atsėja pievas, todėl žolės priauga į valias. V. ir D. Lipinai turi 50 ha nuosavos žemės, dar keletą ha nuomoja. Šiemet augina kvietrugius, pupas, žirnius, kviečius, kviečiukus, avižas – viską, ko reikia gyvuliams šerti. Dalį grūdų derliaus dar ir parduoda.
„Tiek prilijo, kad skliaudome ausis, kada bus galima įvažiuoti į laukus ir grūdus nusikulti. Žieminiai kviečiai dar neprinokę. Bet ir toliau prognozės nedžiugina, sinoptikai nežada saulėtų orų“, – apgailestavo ūkininkė. Labiausiai gaila būtų į žemę įdėtų pinigų, nes trąšos buvo tikrai nepigios, ir javų priežiūra apskritai brangi.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 5 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.