Ūkininkavimas kaip verslas – diskriminuojamas

– Ar balsavimą Seime dėl GPM laikote laimėjimu?

– Tai rodo, kad su valdančiąja politine dauguma, tikėtina, ir toliau bus galima produktyviai, argumentų kalba diskutuoti ir ieškoti geriausių sprendimų, nors iki protesto įsiklausymo į mūsų teiktus motyvus stigo. Gal dėl to, kad valdantieji buvo labai „įrėminti“ laiko ir, siekdami greičiau priimti mokestinius įstatymus, nenorėjo labai blaškytis ir laikėsi pirminio savo pasiūlymo. Bet kai protestai privertė Seimo narius stabtelėti ir geriau įsiklausyti į tai, ką kalba žemdirbių bendruomenė, panašu, kad vis tik nugalėjo sveikas protas. 

Bet, žiūrint į perspektyvą, gali būti ir liūdnų žinių ūkininkams. Sprendžiant iš to, kad įvykusi mokesčių pertvarka yra kritikuojama, gali būti, jog kritika ir toliau tęsis, ir prie šios ar dar kitos valdžios gali tekti grįžti prie GPM įstatymo. Neatmetu, kad diskusijos nebus baigtos, todėl mūsų argumentai ir toliau turėtų būti papildomi kitais faktais žmonių, kurie gerai išmano įvairias mokestines sistemas ir jų analizę. Taigi šiuo atžvilgiu darbas nesibaigė.

– Svarstant Vyriausybės pateiktą mokesčių projektą, susitikote su visomis Seimo frakcijomis ir aiškinote jiems žemės ūkio niuansus. Ką visgi parodė susitikimai su įstatymų leidėjais?

– Darbas, kuris buvo atliekamas iki protestų, buvo labai reikalingas ir svarbus, kad galėtume pasakyti, jog išnaudojome visas galimybes, siekdami apginti žemdirbių interesus. O protestuoti nuspręsta, kai mes, žemdirbių atstovai, grįžę į savo bendruomenes, konstatavome faktą, kad nors ir stengėmės, bet mums nepavyko. Tada žemdirbiai nusprendė savo likimą imti į rankas ir susiruošė protestuoti. Normalioje demokratinėje šalyje protestas laikomas kraštutine priemone, kaip paskutinis koziris, kurį galima mesti.

Nes po to jau galėtų būti nepaklusnumas ir galbūt tokie veiksmai, kurie iš dalies gali prieštarauti įstatymams ir užtraukti administracines baudas. Tai dažnai matome, kai ūkininkų protestai vyksta kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Šiuo atveju mūsų tikslas buvo neperžengti tos ribos, veikti griežtai, kad nebūtų administracinių baudų, bet maksimaliai išnaudojant, kas yra leidžiama vadovaujantis Susirinkimų įstatymu.

– Akivaizdu, kad mūsų žemdirbių protestavimo patirtis kaupiasi...

– Man atrodo, kad tokie protestai yra normalesni nei tie, kurie tik sukelia chaosą, pridaro žalos ir infrastruktūrai, ir žmonėms. Mes siekiame atkreipti visuomenės, žiniasklaidos ir politikų dėmesį, neperžengdami leidžiamų ribų. Kita vertus, mus, organizatorius, įpareigojo prieš daugiau nei metus vykę pirmieji protestai, apie kuriuos gerai atsiliepė visuomenė. Buvo kalbama, kad ūkininkai formuoja aukštesnę protestų kultūrą, tad tokią kartelę norėjosi išlaikyti ir dabar. Ir tai, galima sakyti, beveik pavyko. Reikalas tas, kad dalis ūkininkų jau nebetikėjo, jog taikus protestas gali būti rezultatyvus, todėl buvo privačių iniciatyvų išvažiuoti su traktoriais į gatves ir kelius. Džiaugiuosi, kad tai neperžengė įstatymo ribų, eismas nebuvo blokuojamas, keliais buvo judama, laikantis kelių eismo taisyklių, todėl eismas buvo tik pristabdytas, nebuvo piktybinio veikimo, tą matome kitose šalyse, kai užblokuojamos autostrados, deginami laužai ir t. t. To pas mus nebuvo.

– Viešajame eteryje valdančiųjų atstovai dažnai akcentavo, kad protestavo tik stambūs ir turtingi ūkininkai. Kaip tai vertinate?

– GMP įstatymas palietė tuos ūkininkus, kurie gamina ir parduoda žemės ūkio produkciją – prekinius ūkius, kurie pagal pardavimus yra pasiekę pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kartelę. Jie daugiausia prisideda prie to, kad parduotuvių lentynos būtų užpildomos maistu. Nežinau, gal juos ir galima vadinti turtingesniais ūkininkais. Juk situacija tokia, kad daug ūkininkų gamina daugiausia savo poreikiams, be to, ūkininku galima laikyti ir tą, kuris absoliučiai nieko negamina, bet turi ūkininko statusą. Tokių, kuriems toks statusas buvo reikalingas ne dėl žemės ūkio produkcijos gamybos, o dėl kitų tikslų, yra daug aplink Vilnių. Tai yra sena problema.

Kitas dalykas, kuris nuolat stebina, – kodėl mes taikome dvigubus standartus, kai kalbame apie verslą ir žemės ūkį. Mano supratimu, žemės ūkis neturėtų skirtis nuo kitų verslų, kada mes juos rūšiuojame pagal tai, ar tai labai mažas, mažas, vidutinis ir didelis verslas. Juk yra įstatymas, kur nurodoma, kas apibūdina vienokio ar kitokio dydžio verslą. Štai labai maža įmonė yra ta, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios metinės pajamos neviršija 2 mln. Eur. O mažai įmonei priklauso tokia, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurios metinės pajamos neviršija 10 mln. Eur. Kodėl tai netaikoma ūkininkų veiklai? Kažkodėl 35 tūkst. uždirbamų pajamų per metus jau tampa didelio ūkininko kriterijumi. Argi tai nekeista? Atitinkamai pagal tą įstatymą smulkioms ir kitoms įmonėms, išskyrus žemės ūkio, taikomos mokestinės lengvatos ir pan., o žemės ūkyje galioja kitos „grindys“ ir „lubos“. Tai ir gimdo atskirtį Lietuvoje – pajamos kaime yra 30 proc. mažesnės. To kitaip nepavadinsi, kaip diskriminacija, ūkininkas, kaip verslininkas, yra diskriminuojamas.

– Susidaro įspūdis, kad kuriama įtampa tarp smulkiųjų ir stambiųjų ūkių galbūt yra tik kažkam naudinga eskalacija.

– Žinoma, kad politikoje labai dažnai taikomas metodas skaldyk ir valdyk. Akivaizdu, kad ir šiuo atveju galbūt be to nebuvo apsieita, nenorint padaryti išlygų žemės ūkiui, priimant GPM įstatymą. O to įrankiu galimai tapo Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), jaunųjų ūkininkų organizacija, iš kurios pasipylė daug melagienų, esą daug smulkesnių ūkininkų protesto nepalaiko, nes neva dėl išlygų dar labiau nukentės smulkieji ir vidutiniai ūkiai. Bet nei mes apie tai kalbėjome, nei kas siūlė, kad keistųsi mažesnių ūkių, per metus gaunančių iki 35 tūkst. Eur pajamų, apmokestinimas. Čia niekas nepasikeitė, o didesniųjų apmokestinimas padidėjo 5 proc. Jeigu mes savanoriškai pritarėme mokesčių didinimui, tai kaip galima šmeižti didesnius ūkius? Bet manau, kad tai buvo sąmoningai daroma. Kaip žinoma, Seime buvo iškelta ŽŪR įstatymo panaikinimo iniciatyva, bet ji buvo užslopinta, ir manau, kad ŽŪR nariams galimai už tai tiesiog teko atidirbti pagal principą ranka ranką plauna. Aišku, tai patvirtinančių faktų neturiu, bet, logiškai dėliojant visus pasisakymus, tokia mintis peršasi.

– Ar po priimto GPM įstatymo dar aktualus lieka ūkininkų ūkių statuso keitimas ir „uabų“ kūrimas?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 4 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.