Ūkininkavimas – nuolatinis naujovių ieškojimas

Viskas buvo aišku

„Dar besimokydamas mokykloje žinojau, kur ir ką studijuosiu, kur tęsis mano gyvenimas. Niekada nebuvo minčių, kad atitolsiu nuo kaimo ir žemės ūkio veiklos, todėl ir pasirinkau studijas Aleksandro Stulginskio žemės ūkio universitete (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija), kur įgijau mechaniko, žemės ūkio inžinieriaus specialybę“, – „Ūkininko patarėjui“ prisipažino mechanikos inžinerijos magistro laipsnį turintis D. Jackis.

Ūkį jurbarkietis įkūrė 2007 m. dar studijuodamas. Startas, kaip ir daugelio pradedančiųjų ūkininkų, prasidėjo nuo keliolikos hektarų. Šiandien D. Jackis valdo 370 ha augalininkystės ūkį, kuriame augina pupas, kviečius, rapsus, miežius, kukurūzus, avižas. Daugiau nei pusė žemės yra ūkininko nuosavybė.

D. Jackis nėra vienintelis ūkininkas šeimoje. Jo tėvas Antanas Jackis – mišriojo ūkio, kuris yra vienas pažangiausių šalies pienininkystės lyderių, šeimininkas. Brolis Arūnas sėkmingai darbuojasi augalininkystės ūkyje. Našia ir šiuolaikiška technika aprūpintame ūkyje visus darbus D. Jackis nudirba su vienu samdomu darbuotoju, papildomos darbo jėgos pasisamdyti prireikia tik per didžiausius darbymečius.

Šuolis akivaizdus

Jau 10 metų ūkininkas praktikuoja neariamąją žemdirbystę, o kaip pagrindinį žemės dirbimo agregatą naudoja dirvinį skutiklį. D. Jackis įsitikino, jog taikant šią žemės dirbimo technologiją pasikeitė dirvožemio struktūra – molis tapo lengvesnis, laidesnis drėgmei.

„Prie neariamosios žemdirbystės perėjau siekdamas didesnio darbo našumo, kuris žymiai padidėjo – per trumpesnį laiką galima apdirbti daug didesnį žemės plotą, degalų sąnaudos mažesnės, taupomas ir laikas“, – neariamosios žemdirbystės privalumus įvardijo ūkininkas.

D. Jackio vaikystė ir paauglystė buvo neatsiejama nuo žemės ūkio, jis matė, kaip pradėjo ūkininkauti jo tėtis, todėl gali palyginti, koks didelis šuolis žemės ūkyje įvyko per paskutinius 20 m. Atsirado ne tik pažangi ir naši technika, atėjo naujos technologijos, bet pasikeitė ir pati samprata apie žemės dirbimą, pasėlių priežiūrą.

„Ūkiui priklausančios žemės struktūra labai įvairi – nuo sunkaus molio iki priesmėlio. Dirvožemio našumas siekia 30–42 balus, apie 20 proc. žemės yra žemesnio balo. Todėl norint išlaikyti derliaus stabilumą, reikia auginti įvairius augalus“, – ŪP kalbėjo D. Jackis.

Didžiausias derlius, kokį jurbarkiečiui pavyko užauginti, buvo 7 t/ha, o derlingumo vidurkis – 6,5 t. „Pavieniai laukai gali duoti ir labai gerą derlių, tačiau kai suskaičiuoji vidurkį, tada ir paaiškėja, koks tikrasis derlius“, – pabrėžė ūkininkas. Jo ūkyje griežtai laikomasi tręšimo žemėlapiuose nurodytų tręšimo normų, nes tai naudinga ir dirvožemiui, ir derliui.

Anot D. Jackio, žinios ir sėkmingas ūkininkavimas yra neatsiejami dalykai. Žinias ūkininkas gilina seminaruose, remdamasis artimųjų ir kitų ūkininkų patirtimi. „Pačius geriausius sprendimus priimu pasikonsultavęs su į ūkį atvykstančiais agronomijos specialistais ir remdamasis asmeninėmis įžvalgomis. Tai yra bendras komandinis darbas“, – tvirtino ir pats nemažą ūkininkavimo patirtį sukaupęs vyras.

Ūkininko teigimu, jam pradėjus ūkininkauti, žemės nusipirkti ar išsinuomoti buvo lengviau. Pataruoju metu žemės nuomos kainos artėja prie taško, kai pradeda kandžiotis. „Suprantama, savininkai nori kuo brangiau išnuomoti, tačiau mes, dirbantys žemę, žinome jos įdirbimo, derliaus išauginimo sąnaudas ir žinome, kiek galime mokėti. Šiais metais, jei ne didesnė dalis nuosavos žemės, teigiamą rezultatą iš užauginto derliaus, atskaičius nuomos kainą, būtų sunku turėti. Yra riba, kurios nuomodamiesi žemę negalime viršyti. Negalime dirbti, kad dirbtume, turime ir uždirbti“, – akcentavo žemdirbys.

Įdomūs metai

D. Jackio teigimu, šie metai neįprasti dėl labai aukštos derliaus užauginimo savikainos, o derlius neužaugo labai geras. Priesmėlyje pasėliai nukentėjo smarkiai, gerai, kad nors augę priemolyje sausrą lengviau išgyveno ir laiku sulaukė lietaus.

„Pirkome brangių trąšų, augalų apsaugos priemonių, praėjusį rudenį ir visą sezoną degalai buvo brangūs, o grūdų supirkimo kainos nuolat krito. Reikia džiaugtis, jei pavyksta sudurti galą su galu, išsimokėti atlyginimus, atsiskaityti su žemės nuomotojais. Tai metai, kai didelių investicijų į žemės ūkį nepadarysi. Reikia nemažai sumanumo, kaip išlaviruoti iki kitų metų“, – kalbėjo D. Jackis. Jo nuomone, iššūkiai žemės ūkyje prasideda nuo gamtos, nes tai yra gamyba po atviru dangumi. Klimato pokyčiai kiekvienais metais vis akivaizdesni. Jau nebūna metų, kad dėl nepalankių gamtos sąlygų ūkininkai nepatirtų nuostolių. „Negalime rizikuoti nedrausdami pasėlių, nes užklupus stichijai įdėtos pastangos gali ir neduoti laukto rezultato“, – konstatavo savo pasėlius kasmet draudžiantis D. Jackis.

Valdžios sprendimai nedžiugina

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Titulinėje nuotr. – Jaukus Jackių šeimos švenčių laukimas.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.