Ūkininkavimas – su švietėjiškais ir degustacijos prieskoniais

„Medus mums, lietuviams, yra daugiau nei maistas. Vasarą tai gardumynas su šviežiu agurku ar naminiu varškės sūriu. Šaltuoju metų laiku smaližiaudami medumi prie arbatos su citrina, imbieru, spanguolėmis, įvairiomis žolelėmis ir netgi česnaku gauname natūralų ir maistingą desertą, kuriuo galima įveikti įvairius negalavimus“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Mociškių kaimo (Vilkyškių sen., Pagėgių sav.) ūkininkas Sigitas Stonys, konkurso „Metų ūkis 2021“ pirmosios vietos laimėtojas.

Palivarkas – kas tai?

S. Stonys savo kaimo turizmo sodybą yra pavadinęs Mociškių palivarku. 90 proc. poilsiautojų klausia, ką reiškia žodis „palivarkas“. Sodybos šeimininkas kiekvienam smalsuoliui paaiškina, kad palivarkas (lenk. folwark ir vok. vorwerk) būdavo dvarui priklausantis ūkinis ir administracinis kompleksas. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pirmieji palivarkai atsirado XV–XVI a., kai Valakų reformos metu iš esmės buvo pakeista iki tol buvusi žemės valdymo sistema.

Beje, toje vietoje, kur dabar yra Mociškių palivarkas, nei dvaro, nei palivarko niekada nebuvo. Anot S. Stonio, dvaras buvo visiškai netoli – Kalvaičių kaime, truputį toliau – Vilkyškių dvaras, nedidelis dvarelis kitoje Mociškių vietoje, važiuojant Vėžininkų kaimo link. „Mociškių palivarku savo sodybą pavadinome todėl, kad tiesiog į istorijos paraštes nenueitų žodis „palivarkas“ ir supratimas apie šito krašto dvarų sistemą“, – pasakojo S. Stonys.

Mociškių palivarko daugiau nei 70 bičių avilių yra Rambyno regioninio parko teritorijoje ir jo prieigose. Čia nevykdoma intensyvi žemės ūkio veikla, nėra pramonės įmonių, todėl surenkamas medus, žiedadulkės ir duonelė yra išskirtinės kokybės. Sparčiai besivystančios maisto gamybos technologijos leido į medų pažvelgti kitaip. Atsiradus galimybei liofilizuoti (džiovinti šaltyje) įvairias uogas, žoleles bei šaknis, pasitelkus žinomų fitoterapeutų rekomendacijas, gaminami įvairių skonių medaus desertai gurmanams. Gaminiai fasuojami įvairių dydžių stikliniuose induose. Mociškių palivarko bityno produkcijai suteiktas Nacionalinės kokybės produkto sertifikatas.

Kitoks ūkininkavimas

S. Stonys daugiau nei 30 ha plote augina grūdines kultūras, bet pagrindinės pajamos yra iš bitininkystės. Renkami ne tik bičių produktai, aviliai yra įvairių konstrukcijų, gausu senoviško bitininkystės inventoriaus – visa tai reikalinga, nes čia vykdomos įvairios su bitininkyste susijusios edukacijos. Viena jų – „Bitininkystė Mažojoje Lietuvoje“. Edukacinių užsiėmimų metu pasakojama ir rodoma, kuo ji skyrėsi nuo kitos Lietuvos dalies bitininkystės. Dar viena edukacijų tema – „Bičių produktai maistui, grožiui ir sveikatai“.

„Jos metu supažindiname žmones su įvairiausiais bitininkystės produktais, kartu pasigaminame žvakučių, lūpų balzamų, kuriuos žmonės parsineša namo ir gali toliau naudoti. Kalbamės apie tai, kad labai geras produktas yra ne tik medus, bet ir pikis, vaškas, žiedadulkės bei duonelė. Ir dar daug kitokių produktų, kuriais bitutės pasidalina su žmonėmis“, – pasakojo S. Stonys.

Mociškių palivarke vykdomos ir kitokios edukacijos. Tai ir „Lietuvininkų maisto ypatumai“ – šiame krašte seniau gyvenusių žmonių maistas. Jis išsiskiria ne tik šišioniškių šiupiniu, kafija (gilių kava). Kepamas ir Mažosios Lietuvos kuchenas (liet. pyragas) štrudelis. Edukacijos dalyviai sočiai pavalgo ir sužino apie šio krašto maitinimosi ypatumus, kaip patiems pasigaminti vieną ar kitą patiekalą. Be to, ant laužo verdama jėgerio sriuba, t. y. žvėrienos sriuba, ir mokomasi, kaip tai padaryti. Ruošiami ir valdininko pietūs, kokius seniau šiame krašte valgydavo valdininkai ir dvaro ponai. Senoviškas maistas patiekiamas antikvariniuose induose.

Dviguba šventė

Šiemet sukako 30 metų, kai Sigitas ir Rasa Stoniai įregistravo įmonę, ir lygiai prieš 15 metų įkūrė kaimo turizmo sodybą, kurią vėliau pavadino Mociškių palivarku.

Todėl, norėdami paminėti šias datas, darbštūs sodybos šeimininkai pasirinko gegužės 15-ąją – Šeimų dieną. Padarė renginį – sukvietė į sodybą šeimas su vaikais, ir taip visi kartu šventė sodybai reikšmingas datas.

S. Stonys, 1988 m. baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, pagal įgytą inžinieriaus elektriko profesiją beveik nedirbo. Laimėjęs konkursą, tapo Vilkyškių seniūnu, vėliau dirbo asociacijos Vietos veiklos grupė „Pagėgių kraštas“ administracijos vadovu, Pagėgių savivaldybės mero pavaduotoju. 2010 m. apdovanotas garbės ženklu „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“, 2013 m. – medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“.

Sigito STONIO nuotraukos