Ūkininkavimas turi duoti naudos

Tėvų dovana

 „Kol kas tai augalininkystės ūkis, kaip jis ateityje kis, kokia bus kryptis, priklausys nuo aplinkinių veiksnių – tiek gamtinių, tiek valdžios sprendimų. Man ūkininkavimas, manau, kaip ir didžiajai daliai ūkininkų, nėra nei hobis, nei pašaukimas – tai verslas, turintis duoti pajamas, tačiau pripažįstu, jog patinka dirbti gamtoje“, – „Ūkininko patarėjo“ redakcijai sakė A. Lapinskas.

130 ha valdantis A. Lapinskas ūkį įregistravo 2010 m., įpusėjęs istorijos studijas Vytauto Didžiojo universitete, kai suprato, kad nori turėti savo ūkį. Savarankiško ūkininkavimo pradžia tapo tėvų padovanoti 24 ha žemės. Tėvai ne tik padovanojo žemės, bet ir leido sūnui naudotis jų technika, kol jaunasis ūkininkas sustiprės ir nusipirks savąją.

„Kadangi ūkininkauti pradėjau studijų metais, jas baigus, ūkis jau davė pajamas, tad ieškoti kito darbo nereikėjo. Įvertinau ir tai, kad istoriko darbas nebus geriau apmokamas, nei galėsiu užsidirbti ūkininkaudamas. Abu su žmona Malvina, toje pačioje aukštojoje mokykloje baigusia verslo vadybą, nusprendėme, kad veiklos ir pragyvenimo šaltiniu taps ūkis“, – pasakojo ūkininkas.

Anot A. Lapinsko, ūkio plėtra vyko pamažu, objektyviai įvertinus realią situaciją, niekur nepuolant stačia galva. „Visada stengiuosi apsiskaičiuoti, kad norai neprasilenktų su galimybėmis. Žinoma, buvo noras greitai sustiprėti ir išsiplėsti, bet nuo pat pradžių ir dabar esu atsargus“, – vieną iš savo ūkininkavimo principų įvardijo ŪP pašnekovas.

Didžiąją dalį A. Lapinsko dirbamos žemės sudaro nuomojama žemė. Tokia situacija susiklostė todėl, kad ūkininkas pirmiausia koncentravosi į technikos įsigijimą ir investavo į ją. Dalyvaudamas jaunųjų ūkininkų įsikūrimo, žemės ūkio valdų modernizavimo projektuose jis nusipirko traktorių, sėjamąją, purkštuvą. Kitą techniką – kombainus, priekabas, skutiklius – pirko pasinaudojęs banko kreditu.

„Dabar, kai esu nusipirkęs pakankamai technikos, linkstu į žemės pirkimą, nors laikas nėra tam palankus“, – atviravo ūkininkas.

Veikla turi duoti naudą

Prieniškis ūkininkauja šalia tėvų. Abu ūkiai gražiai bendradarbiauja vienas kitam padėdami nudirbti darbus, nes pagalbinių darbuotojų nė vienas ūkis nesamdo. „Tėvų ūkis mišrusis, be augalininkystės jie augina ir mėsinius galvijus. Galbūt ateityje, jei matysiu perspektyvą, ir aš imsiuosi galvijininkystės. Dabar naujas verslo galimybes įžvelgiu pašarų gamyboje ir jų eksporte. Tai labai aktualu dėl klimato kaitos. Lenkija, Vokietija, Švedija, visi Artimieji Rytai susiduria su tokios produkcijos trūkumu“, – kalbėjo A. Lapinskas. Jam ir kitiems arčiau Lenkijos sienos gyvenantiems ūkininkams jau šiemet skambino Lenkijos ūkininkai ir siūlėsi atvažiuoti ir nusiimti šiaudus.

ŪP pašnekovas pabrėžė, kad ūkininkaudamas nėra prie nieko prisirišęs. Jis įvertina esamą situaciją ir stengiasi kaip galima geriau ją išnaudoti, surasdamas geriausią sprendimą. „Praktikuoju įvairius sėjos būdus – tradicinę, neariamąją ar juostinę sėją, atsižvelgdamas į tuo metu esančias gamtines sąlygas. Nesu prisirišęs nė prie vieno būdo. Stengiuosi elgtis racionaliai. Jei labai drėgnas ruduo ir spaudžia terminai, perku juostinės sėjos paslaugą, jei matau, kad turiu daug laiko, žemę galima tinkamai suarti, išdirbti – kultivuoju ir sėju“, – aiškino ūkininkas ir patikino, kad jo kolegos, griežtai laikydamiesi vieno sėjos būdo, anksčiau ar vėliau susiduria su problemomis.

A. Lapinsko manymu, pasirinkus tik juostinę ar neariamąją sėją, per keletą metų dirva susislegia ir joje javai nenori augti, nes žemė mažiau judinama, į ją patenka mažiau deguonies, nukenčia dirvožemio struktūra.

„Visada reikia vertinti situaciją. Tiek pasirenkant sėjos būdą, tiek javų veisles. Negalima išskirti ir įmonių, su kuriomis bendradarbiauji. Daugelis ūkininkų nenori bendradarbiauti su didesniu skaičiumi įmonių, pasirinka tik vieną. Toks pasirinkimas nėra geras. Esu įsitikinęs, kad kuo labiau būsi nepriklausomas, tuo bus geriau visiems“, – neabejojo keliolikos metų ūkininkavimo patirtį turintis vyras.

Ūkininkavimui reikalingų žinių A. Lapinskas gauna iš įvairių šaltinių – dalyvauja seminaruose, skaito specializuotą literatūrą, remiasi tėvų patirtimi. Dalyvaudamas lauko dienose, susipažįsta ne tik su naujausiomis žemės ūkio tendencijomis, pristatomomis specialistų, bet ir gauna vertingų patarimų iš ūkininkų, turinčių praktinės patirties tam tikrose srityse. Be to, savo ir tėvų ūkiuose atlieka nedidelius bandymus, kurių rezultatais mielai dalijasi su kitais ūkininkais.

„Pasaulis su naujomis technologijomis taip greitai keičiasi, kad kasmet reikia išmokti daug naujų dalykų, bet negalima ignoruoti ir vyresnių ūkininkų patirties. Deja, vyresnioji karta nelabai nori ja dalytis, nes mano, jog jaunesni ūkininkai yra konkurentai. Taip, mes esame konkurentai, bet tai ir žavu, juk visų mūsų tikslas – iš investuotos tam tikros pinigų sumos daugiau uždirbti užauginant aukščiausios kokybės produkciją kuo mažesne savikaina“, – savo požiūrį išsakė A. Lapinskas.

Blogiau nei permainingi orai

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.