Ūkininkavimas vis dar lieka viena pavojingiausių profesijų

 Kodėl reikėjo naujo požiūrio

Ūkių sveikatos ir saugos žinių inovacijų stiprinimo daugiašalis projektas „SafeHabitus“, finansuojamas ES, pradėtas 2023 m. sausį pagal „Horizon Europe“ programą (kvietimas HORIZON-CL6-2022-COMMUNITIES-01). Projektą koordinuoja TEAGASC – Airijos žemės ūkio ir maisto  vystymo institucija (angl. Ireland’s Agriculture and Food Development Authority).

„SafeHabitus“ dalyvauja 20 partnerių organizacijų iš 13 šalių, įskaitant ūkininkų organizacijas, profesines sąjungas, mokslininkus, konsultavimo tarnybas ir ES lygmens institucijas, tokias kaip COPA- COGECA, CEJA ir EFFAT. Projekto koordinatorius – David Meredith (TEAGASC).

Pasak „SafeHabitus“ projekto vadovės Lietuvoje L. Girdžiūtės, toks projektas buvo reikalingas todėl, kad žemės ūkis vis dar išlieka vienu pavojingiausių ekonomikos sektorių Europoje. Anot jos, ilgą laiką saugos ir sveikatos problemos daugiausia buvo sprendžiamos informavimo ir mokymo priemonėmis, tačiau nepakankamai dėmesio skirta kasdienėms darbo praktikoms, darbo organizavimui ir platesniems veiksniams, lemiantiems nelaimingus atsitikimus, sveikatos sutrikimus bei ūkininkų gerovę. Todėl „SafeHabitus“ siekia ne tik didinti informuotumą, bet ir skatinti praktinius bei tvarius pokyčius ūkiuose.

„SafeHabitus“ taiko kitokį požiūrį: projekte yra sukurta 11 nacionalinių Praktikos bendruomenių (Communities of Practice, CoPs), kurios suburia ūkininkus, darbuotojus dirbančius žemės ūkyje, konsultantus ir politikos formuotojus prie vieno stalo, kad kartu kurtų praktinius sprendimus ir perduotų juos į ES bei nacionalinės politikos formavimo procesus“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė „SafeHabitus“ projekto Lietuvos Praktikos bendruomenės vadovė A. Novikova.

Svarbus dėmesys – ir ūkininkų psichikos sveikatai

 SafeHabitus“ vienija ūkininkus, žemės ūkio darbuotojus, mokslininkus, konsultavimo tarnybas, profesines sąjungas, ūkininkų organizacijas ir politikos formuotojus iš įvairių Europos šalių, siekiančius bendro tikslo – gerinti darbuotojų saugą, sveikatą ir gerovę žemės ūkyje.

„SafeHabitus“ nustatė kelias prioritetines sritis, kurioms būtinas skubus dėmesys:

• Ūkininkų psichikos sveikata: izoliacija, finansinis spaudimas, ilgos darbo valandos ir biurokratinė našta lemia ūkininkų susirūpinimą savo gerove. 2025 m. „SafeHabitus“ ES politikos gairėse dėl ūkininkų psichikos sveikatos pateikiama 10 rekomendacijų koordinuotiems ES veiksmams.
• Nepakankami ūkių nelaimingų atsitikimų duomenys: apie savarankiškai dirbančių ūkininkų ir jų šeimos narių patirtus sužalojimus neprivaloma pranešti Eurostatui, todėl  oficiali statistika neatskleidžia tikrojo nelaimingų atsitikimų masto ūkiuose.  Estijos gyvybės mokslų universitetas atlikto tyrimo „SafeHabitus“ projektui duomenys rodo, kad žemės ūkyje žuvusiųjų skaičius tikriausiai yra 70 proc. didesnis, nei Eurostato pateikiami duomenys.
• Migrantai ir sezoniniai darbuotojai: tyrimai Huelvos uogų sektoriuje (Ispanijoje), Maroke ir Rumunijoje atskleidė problemas, su kuriomis susiduria migrantai ir sezoniniai darbuotojai – tinkamo būsto bei sveikatos priežiūros trūkumą ir sudėtingas darbo sąlygas.
• Laiko stoka ir sisteminis spaudimas: visose 11 Praktikos bendruomenių ūkininkai teigia paprasčiausiai neturintys laiko įgyvendinti saugos priemonių dėl spaudimo, kylančio iš politikos, rinkų ir tiekimo grandinių.
• Klimato kaitos poveikis darbui ūkiuose: karščio stresas, ekstremalūs orai ir nauji pavojai sparčiau keičiasi nei dabartinės darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos.
• Nepakankama apsauga pažeidžiamoms grupėms: moterys, jaunieji ūkininkai,  žemės ūkio veiklą pradedantys ūkininkai ir ūkiuose gyvenantys vaikai išlieka ypač pažeidžiami.

Pagrindiniai tikslai

Pasak L. Girdžiūtės, pagrindiniai „SafeHabitus“ projekto tikslai:

• Mažinti nelaimingų atsitikimų ir su darbu susijusių sveikatos problemų skaičių žemės ūkyje.
• Gerinti ūkininkų ir žemės ūkio darbuotojų psichikos sveikatą bei bendrą gerovę.
• Stiprinti darbo saugą ir sveikatos apsaugą ūkiuose visoje Europoje.
• Gerinti nelaimingų atsitikimų ir traumų duomenų rinkimą bei analizę.
• Užtikrinti didesnę pažeidžiamų grupių apsaugą – moterų, jaunųjų ūkininkų, migrantų, sezoninių darbuotojų ir vaikų.
• Padėti ūkiams prisitaikyti prie klimato kaitos keliamų rizikų ir naujų darbo pavojų.
• Skatinti praktinius pokyčius ūkiuose, įtraukiant ūkininkus, darbuotojus, konsultantus ir politikos formuotojus.
• Prisidėti prie efektyvesnės ES ir nacionalinės politikos kūrimo žemės ūkio saugos ir gerovės srityje.

Problema vis dar nepakankamai matoma

Pasak projekto vadovės Lietuvoje L. Girdžiūtės, „SafeHabitus“ tyrimai rodo, kad ES vis dar trūksta pakankamo supratimo apie darbuotojų saugos ir sveikatos iššūkius žemės ūkyje. Nors šie iššūkiai žemės ūkyje yra gerai žinomi, daugelis nelaimingų atsitikimų ir sveikatos problemų lieka nepakankamai matomi, neįvertinti arba apskritai nepatenka į oficialią statistiką.

„Ypač didelė problema yra tai, kad savarankiškai dirbančių ūkininkų ir jų šeimos narių nelaimingi atsitikimai dažnai nepatenka į oficialias ataskaitas. Dėl to susidaro klaidingas įspūdis, kad situacija yra geresnė, nei yra iš tikrųjų. Be to, nepakankamai dėmesio  skiriama darbo organizavimo, psichologinės gerovės ir kitoms sisteminėms problemoms, turinčioms įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai“, – vardijo mokslininkė.

Projektas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankamai vertinami tokie klausimai, kaip ūkininkų psichikos sveikata, socialinė izoliacija, migrantų ir sezoninių darbuotojų sąlygos, klimato kaitos poveikis darbui bei nuolatinis ekonominis ir administracinis spaudimas ūkininkams.

Todėl „SafeHabitus“ siekia ne tik didinti informuotumą, bet ir skatinti gilesnį supratimą bei realius pokyčius ES ir nacionaliniu lygmeniu.

Sauga ūkiuose vis dar suvokiama kaip antraeilis dalykas

Pasak A. Novikovos, Lietuvoje darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai žemės ūkyje taip pat išlieka labai aktualūs, tačiau visuomenėje ir net pačiame sektoriuje vis dar trūksta pakankamo dėmesio šiai problemai.

Kadangi Lietuvos žemės ūkyje didelę dalį sudaro savarankiškai dirbantys ūkininkai ir šeimos ūkiai, ne visi nelaimingi atsitikimai ir su darbu susiję sveikatos sutrikimai yra oficialiai registruojami, todėl jų mastas ir priežastys gali būti nepakankamai įvertinti.

Dažnai sauga ūkiuose vis dar suvokiama kaip antraeilis klausimas, ypač mažesniuose ūkiuose, kur prioritetas teikiamas darbų atlikimui, finansiniam išlikimui ir kasdieniams ūkio rūpesčiams. Prie to prisideda ilgos darbo valandos, sezoninis darbo intensyvumas, darbuotojų trūkumas ir nuolatinis ekonominis spaudimas.

Lietuvoje, mokslininkės tvirtinimu, taip pat ryškūs psichologinės gerovės iššūkiai – ūkininkai susiduria su stresu, neapibrėžtumu dėl pajamų, klimato sąlygų, biurokratinių reikalavimų ir dažnai ribotomis galimybėmis gauti psichologinę pagalbą regionuose.

Kita svarbi problema – saugos kultūros stoka. Nors teisės aktai egzistuoja, praktikoje ne visada pakankamai investuojama į prevenciją, mokymus, apsaugos priemones ar darbo organizavimo gerinimą. Vyresnio amžiaus ūkininkai dažnai remiasi ilgamete patirtimi ir linkę nuvertinti rizikas, o jauniesiems ūkininkams ne visada suteikiama pakankamai praktinių žinių apie saugų darbą.

„Todėl Lietuvai, kaip ir kitoms ES šalims, svarbu stiprinti ne tik kontrolę ar informacijos sklaidą, bet ir bendrą požiūrį į darbuotojų saugą bei sveikatą žemės ūkyje – kad tai taptų natūralia ir kasdienės ūkininkavimo kultūros dalimi“, – ŪP sakė projekto „SafeHabitus“ Lietuvoje Praktikos bendruomenės vadovė A. Novikova.

„SafeHabitus“ projekto kontekste ūkininkų ir ūkio darbuotojų sveikatos bei saugos potencialą labiausiai gerintų: tikslesnis nelaimingų atsitikimų ir sveikatos problemų registravimas; didesnis dėmesys ūkininkų psichikos sveikatai ir gerovei; praktiški ir lengvai pritaikomi saugos sprendimai; stipresnė saugos kultūra ūkiuose; glaudesnis ūkininkų, ekspertų ir politikos formuotojų bendradarbiavimas. Su daugiau rezultatų galima susipažinti projekto puslapyje: https://www.safehabitus.eu/

Bauginantys skaičiai tikrojo problemos masto neparodo

Mirtingumo rodiklis žemės ūkyje yra net 233 proc. didesnis negu kituose pramonės sektoriuose, nelaimingų atsitikimų skaičius – 18 proc. didesnis. Bet ir šie bauginantys skaičiai, A. Novikovos tvirtinimu, neparodo tikrojo problemos masto.

„Oficialūs statistiniai rodikliai gerokai nuvertina tikrąją situaciją. Pagal ES nelaimingų atsitikimų darbe statistikos reglamentą, apie savarankiškai dirbančių ūkininkų ir jų šeimos narių patirtus sužalojimus bei žūtis neprivaloma pranešti Eurostatui. Sektoriuje, kuriame didžioji darbo jėgos dalis yra savarankiškai dirbantys asmenys arba šeimos nariai, tai reiškia, kad didelė dalis nelaimių oficialioje statistikoje tiesiog nematoma“, – konstatavo ŪP pašnekovė.

Tokios statistikos spragos ne tik apsunkina realios situacijos vertinimą, bet ir riboja galimybes kurti veiksmingas nelaimingų atsitikimų prevencijos priemones. Apie daugelį sužalojimų nepranešama, incidentai nėra tiriami, o pamokos, galinčios padėti išvengti kitų nelaimių, lieka neišmoktos. Projektas jau prisidėjo prie pokyčių: 2024 m. viduryje ES valstybės narės susitarė į Ūkių tvarumo duomenų tinklą (ŪTDT) įtraukti ūkių saugos rodiklius, kurie bus renkami kasmet. Pasak projekto dalyvių, tikslesni duomenys yra būtina sąlyga kuriant veiksmingesnes darbuotojų saugos ir sveikatos priemones Europos ūkiuose. Tai nedidelis, tačiau konkretus žingsnis siekiant užtikrinti, kad Europa turėtų sąžiningą ir tikslų vaizdą apie tai, kiek iš tiesų saugūs – ar nesaugūs – yra ūkiai. Šie pokyčiai turėtų padėti tiksliau įvertinti realią situaciją ūkiuose ir kurti veiksmingesnes darbuotojų saugos bei sveikatos priemones ateityje.

Svarbi pastaba:

„SafeHabitus“ projektą finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autorių ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos (European Research Executive Agency, REA) poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei finansavimą suteikusi institucija negali būti laikomos atsakingomis už šių nuomonių turinį.

Anamarijos TOMIČIC nuotraukos

Projektas „SafeHabitus“ (Nr. 101084270)

Nr. 129/7