Darbas be grafiko
„Tiesą sakant, iš pradžių aš ne itin domėjausi ūkininkavimu, nes buvau miesto vaikas, – prisipažino Akmeniškių kaime (Vilniaus r.) ūkininkaujanti Violeta. – Bet visada, tiek besimokydama mokykloje, tiek vėliau, domėjausi augalais. Dirbau Nemenčinės kavinėje, o su vyru Gžegošu sukūrę šeimą, pradėjome ūkininkauti. Kadangi aplink mus daug ūkininkų, tai ir pati pamažu įpratau prie kitokio gyvenimo būdo – daug dirbti vasarą ir rudenį, kai kiti atostogauja.“
Violeta, dar gyvendama Nemenčinėje su tėvais, padėdavo tėčiui šiltnamyje žiemą auginti svogūnų laiškus ir puoselėjo svajonę kada nors turėti savąjį. Tad su šeima persikėlusi gyventi į Akmeniškes, vykstant statyboms, su vyru pastatė ir savo pirmąjį kūrenamą šiltnamį.
Iškart labai pravertė tėčio patarimai, nes ir patys žiemą pradėjo auginti svogūnų laiškus pardavimui. Tad nuo spalio iki kovo šeima augina ir realizuoja svogūnų laiškus. Iki šiol jų galvutes pirkdavo iš ūkininkų ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, o kitais metais ruošiasi ir patys auginti svogūnų ropeles. Kiek jauni ūkininkai patyrė, geriausiai tam tinka žinoma ‘Stutgard’ veislė. Šiemet šeima stato ir antrąjį šiltnamį, jame irgi augins daržoves, nekalbant jau apie lysves lauke.
Ūkininko gyslelę perėmusi iš tėčio Rimo Girnio, dalį daržovių Violeta augina vazonuose. Vyras Gžegošas jau senokai verčiasi grūdininkyste. Ir Violeta nebijo iššūkių – kitąmet pirmąkart sės prie traktoriaus vairo.
Pradžioje sunkiausia buvo priprasti dirbti be grafiko, kartais netgi iki vėlumos, skirtingai nuo ankstesnio darbo kavinėje ir Danijoje.
„Man didelis džiaugsmas dirbti gryname ore, kur aš iš naujo atradau save, – prisipažįsta Violeta. – Toliau nuo miesto galima mėgautis ramybe, o žiema taip pat nepraeina be naudos.“
Saldūs kukurūzai ir traškučiai iš kopūstų
Pernai ūkininkų šeima vazonuose šiltnamyje augino saldžiuosius kukurūzus, o šiemet nedidukai kukurūzai ‘Minigold’ užderėjo ir su vazonais išnešti į lauką. Jie subrandina mažutes, geltonas, saldžias burbuoles. Vegetacijos periodas – 90 dienų. Augalai užauga iki 180–220 cm aukščio.
Šį sezoną lapiniai kopūstai (kale) ir Briuselio kopūstų daigai gražiai sužaliavo šiltnamyje, kuris šildomas ir žiemą. Šiuos kopūstus Violeta sėjo vasarį, o į nuolatinę vietą lauke persodino gegužę. Vos daigams įsitvirtinus, juos patręšė azoto trąšomis, o toliau šie kopūstai vešliai augo ir be trąšų.
„Norėčiau pabrėžti, kad nei lapiniai (kale) kopūstai, nei Briuselio kopūstai tikrai nėra įnoringi vandeniui, – pastebėjo Violeta. – Svarbu rugsėjo mėnesį nupjauti Briuselio kopūstų viršutines galvas, kad pradėtų augti šoninės, kol bus nuimti spalį. Kale kopūstai lauke gali išsilaikyti ir per šalčius, speigus.“
Įdomu tai, kad kale kopūstus Violeta naudoja kokteiliams iš daržovių gaminti. Į juos deda ir špinatų, šiek tiek citrinos sulčių, bananą, salierą.
Taip pat iš lapinių kopūstų V. Salmanovič gamina sveikus traškučius: lapus išplauna, apibarsto mėgstamais prieskoniais, šiek tiek pašlaksto aliejumi ir kelioms minutėms pašauna į orkaitę.
Daug Briuselio kopūstų ūkininkų šeima priaugino daigams, o tuos, kuriuos pasiliko sau, naudoja sriuboms ir marinuoja su kitomis daržovėmis.
Violetos SALMANOVIČ nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.