Ūkininkų mąstymas keičiasi

2022/11/12

Klimato kaita, karas kaimyninėje šalyje, didėjančios trąšų ir degalų kainos ūkininkus ir žemės ūkio bendrovių vadovus verčia susimąstyti: ar verta prisiimti didesnę riziką bei atsakomybę už auginamą derlių? Todėl vis daugiau žemdirbių prisimena pasėlių draudikus. Net ir tie, kurie iki šiol nedrausdavo savo kultūrų, nebenori, kad jų darbas nueitų šuniui ant uodegos.

apie pasėlių draudimą, Valentinas Genys, VH Lietuva, Martynas Rusteika, drausti pasėlius

Vengia skubotų sprendimų

Ukmergės r. ekologinio ūkio šeimininkas Valentinas Genys neturi pasėlių draudimo patirties, nes iki šiol nebuvo jų draudęs. „Per agronominę patirtį gebu valdyti rizikas. Tačiau dabar atsiranda faktorių, kurių negaliu suvaldyti, todėl pradėjau mąstyti apie pasėlių draudimą. Visi stebime, kad keičiantis klimatui daugėja gamtos anomalijų. Krušos, liūtys, škvalai, vėtros tampa lokaliais reiškiniais. Neaišku, kokios žiemos bus ateityje: ar bus sniego, ar vyraus šalčiai ir atlydžiai.

Todėl darosi nejauku, galima labai stipriai nudegti“, – „Ūkininko patarėjui“ atviravo agronomo išsilavinimą turintis Valentinas. Jis ketina artimiausiu metu pradėti zonduoti draudimo pasiūlymus ir sąlygas, nuodugniai išanalizuoti šią sritį. Skubotų sprendimų nemėgstantis daryti vyras teigė, kad jis atliks rimtas analizes ir ruošis kitam sezonui. „Logiškai mąstant, keičiantis klimatui draudimas ūkininkui būtų tam tikra pagalvėlė“, – nuomonę išsakė V. Genys.

Stambus Anykščių r. ūkininkas Romualdas Kubaitis neplanuoja drausti pasėlių. „Kadaise turėjau karčią pasėlių draudimo patirtį. Tai buvo seniai, jau viskas užmiršta, nebėra ką ir kalbėti. Draudimas kompensuoja tik kažkokius įdėjimus, o prarasto derliaus – ne, reiškia, iš to neprasigyvensime. Mes nedraudžiame ir išgyvename“, – tiesiai šviesiai rėžė ūkininkas. R. Kubaitis ŪP sakė, kad kai kurie jų rajono stambių ūkių šeimininkai pasėlius draudžia, tačiau draudimas jiems išeina arba į nulį, arba į minusą.

Pasirinkimai pasiteisino

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Akmenės skyriaus pirmininkė Gražina Gauronskienė redakcijai teigė, kad jų rajono ūkininkai draudžia pasėlius, bet ne taip aktyviai, kaip Joniškio rajono. Akmenės r. pasėlius yra apdraudę 20 ūkininkų. LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Teresė Šermukšnienė patvirtino, kad pasėlių draudimas žemdirbiams pasiteisino. „Žemdirbiai po truputėlį įpranta, kad reikia draustis. Jie pasikalba tarpusavyje, ir tie, kurie anksčiau nesidrausdavo, ima ir draudžiasi. Tie, kurie turi mažiau pinigėlių, pasėlius draudžia pavasarį“, – teigė L. T. Šermukšnienė.

Pasak Joniškio r. ūkininko Benjamino Rimdžiaus, rizikų žemės ūkyje ir taip pakanka, todėl apdraudę pasėlius jie gali ramiau jaustis. „Kai tik pradėjau drausti pasėlius, pirmais metais jie visi iššalo. Draudimas išmokėjo didelę sumą. Tada padariau vienerių metų pertrauką ir vėl pradėjau drausti visus pasėlius: žieminius ir vasarinius. Iki šiol juos draudžiu“, – ŪP teigė B. Rimdžius. Pasėlių draudimas saugumo jausmą sukelia ir to paties rajono vidutinio augalininkystės ūkio šeimininkei Dangirai Jakubkienei. „Kai metai būna ramūs, be jokių nuostolių, imi galvoti, ar verta drausti pasėlius. Tačiau kai gamtos išdaigos padaro nuostolių, neabejoji draudimo nauda. Rizikų kiekvienais metais nemažėja, todėl nesinori, kad visi pasėliai būtų suniokoti ir už tai negautum kompensacijos“, – mintimis pasidalijo moteris.

Siekia išvengti nuostolių

Eilę metų pasėlius draudžia ir galimų rizikų bei didelių nuostolių siekia išvengti Šakių r. Lukšių žemės ūkio bendrovė, kuri iš draudimo nesiekia prasigyventi. „Kuomet nuostoliai būna daliniai, gauname išmokas, bet tikriausiai įmokų sumokame daugiau, nei gauname išmokų. Tai – logiška. Tačiau pavojingesnės yra didelės, stichinės nelaimės. Kai pasėlis būna draustas, pavyksta apsisaugoti nuo didelės finansinės naštos“, – ŪP akcentavo bendrovės direktorius Kastytis Krištolaitis.

Kasmet pasėlius draudžia ir to paties rajono Voniškių žemės ūkio bendrovė. Pasak bendrovės patarėjo Henriko Braškio, įmonė pasėlius draudžia siekdama ne pasipelnyti, o apsisaugoti nuo nelaimių ir blogų gamtinių sąlygų, dėl kurių galima net bankrutuoti. „Esame patyrę vieną nesėkmingą laikotarpį, kai per 7 metus tik vienus metus negavome krušos. Kartą kruša viename lauke buvo sunaikinusi 96 proc. rapsų. Jei per visą teritoriją praeitų audra, tai būtų tragedija. Pastaruosius penkerius metus ji praeina siauresniu ruožu. Todėl bendrovė pasėlius draudžia brangiai, didesnėmis vertėmis, kad ypač blogomis sąlygomis nepatirtų skaudžių nuostolių. Esant bėdai, brangesnis draudimas labiau atsiperka. Juk draudimas yra būtina rizikos dėl ekstremalių gamtos stichijų valdymo priemonė“, – neabejojo H. Braškys. Jis teigė, kad bendrovėje draudžiami tiek žieminiai, tiek vasariniai pasėliai. Jau apdrausti žieminiai kviečiai, kvietrugiai ir žieminiai rapsai.