Žemdirbiškas organizacijas šokiravo ES biudžeto pertvarka

Laiške, pateiktame Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Layen ir už biudžetą atsakingam Komisijos nariui Piotrui Serafinui, žemės ūkio bei verslo atstovai priminė jos žodžius iš jos kalbos Europos Parlamente, kurioje ji aiškiai pripažino ir akcentavo žemės ūkio, kaimo vietovių ir maisto svarbą Europai, jos ekonomikai ir piliečiams. EK vadovė tuomet sakė: „(...) Ginsiu ES pajamų politiką Europos ūkininkams ir užtikrinsiu, kad ES biudžetas ir mūsų bendra žemės ūkio politika būtų tikslinga“.

Tuo tarpu šiuo metu ruošiamasi sukurti ES taip vadinamą daugiametę finansinę programą (DFP) laikotarpiui po 2027 m., rašo tygodnik- rolniczy.pl.

„Su nerimu žiūrime į galimo ES išlaidų perskirstymo Bendrojo fondo ribose koncepcijas, kurias įgyvendinus visiškai pasikeistų kitos DFP ir BŽŪP struktūra ir valdymas“, - nuogąstaujama 28 organizacijų laiške.

Praktiškai tai reiškia, kad pagal naująją ES finansinę programą nebeliks atskirų biudžetų ES politikos sritims, tokioms kaip Bendroji žemės ūkio politika arba sanglaudos politika. Be to, ES lėšų gavimas priklausys nuo to, ar valstybės narės įgyvendins Europos Komisijos politinius tikslus.

Naudos neįžvelgia

Laišką pasirašiusios organizacijos iš esmės palaiko supaprastinimo principą, tačiau išreiškia didelį susirūpinimą, kad svarstomi pakeitimai niekaip nesumažins biurokratijos.

Organizacijos įsitikinusios, jog didesnio supaprastinimo ir lankstumo idėja, apimanti ES išlaidų perskirstymą vieno fondo rėmuose, prieštarauja BŽŪP numatytam reikalingos paramos skyrimui. 1962 m. sukurta ir iš ES biudžeto finansuojama BŽŪP veikia kaip visuomenės, žemės ūkio sektoriaus ir žemės ūkio maisto grandinės partnerystė. Ji sukuria Europos pridėtinę vertę, nes užtikrina vartotojams stabilų maisto tiekimą prieinamomis kainomis, ūkininkų pajamas, užtikrina ekonominį, aplinkos ir socialinį tvarumą ir prisideda prie gyvybingų kaimo vietovių kūrimo.

„Šis veiksmas turėtų pražūtingų pasekmių ES žemės ūkio sektoriui, sudarytų daugiau sudėtingumo ir neapibrėžtumo 9 milijonams ES ūkininkų ir keltų grėsmę ES žemės ūkio maisto produktų grandinės stabilumui ir veiksmingumui, padidėtų valstybių narių skirtumai ir suskaidytų bendrąją rinką, kuri yra viena iš ES sudedamųjų dalių ir pagrindinė 2024–2029 m. darbotvarkė“, - rašoma laiške

„COPA-COGECA“, įvardija priežastis, kodėl nepritaria tokiai „pertvarkai“. Organizacijų manymu, tai pakenktų požiūriui į daugiametes investicijas, kurios yra reikalingos ūkininkams, siekiant pagerinti savo konkurencingumą ir tapti tvaresniais, kartu prisidedant prie žemės ūkio maisto grandinės stabilumo ir tvarumo. Maža to - ši idėja esą taip pat prieštarautų neseniai paskelbtai Strateginio dialogo dėl ES žemės ūkio ateities ataskaitai, kurioje raginama ne tik „skirti BŽŪP biudžetą“, bet ir sukurti atskirus individualius fondus žemės ūkio pertvarkai ir gamtos atkūrimui už BŽŪP ribų.

Kartu nuogąstaujama, jog supaprastintų „bendrų nacionalinių planų“ rengimas būtų labai daug laiko reikalaujanti užduotis, nes po to atliekamas patikrinimas, analizė, pastabų teikimas valstybėms-narėms, peržiūrėtų planų siuntimas ir gavimas, pakartotinė šių bendrų planų analizė ir galutinis Komisijos tarnybų patvirtinimas... Kitaip sakant, kova su biurokratija paskęstų... naujoje biurokratijoje.

Pasisako už BŽŪP biudžetą

Žemės ūkio verslo organizacijų teigimu, padidintas BŽŪP biudžetas, skirtas žemės ūkiui, išlieka labai svarbus, siekiant užtikrinti konkurencingumą, maisto grandinės saugumą, tvarią plėtrą, taip pat norint užtikrinti ūkininkams teisingas pajamas, ES žemės ūkio maisto produktų sektoriaus stabilumą ir gerus ekonominius rezultatus.

BŽŪP, viena iš seniausių ir labiausiai nusistovėjusių ES politikos krypčių, turi būti išlaikoma bendra ir tinkamai remiama, o bet koks siūlymas išardyti šią sistemą pakenktų pagrindinėms ES vertybėms ir keltų grėsmę jos vienybei ir ateičiai, daro išvadą laiško EK vadovybei autoriai ir priduria: „Tikimės, kad į šiuos klausimus atsižvelgsite rengdami pasiūlymą dėl kitos daugiametės finansinės programos“.

Parengė Ričardas Čekutis