Nenuspėjami praradimai
LŪS pirmininkas R. Juknevičius gausiai susirinkusiai ir racionalių valdžios sprendimų laukiančiai auditorijai pasiūlė diskusiją „Lietuvos žemės ūkio politikos nūdiena ir ateitis“. Pasak R. Juknevičiaus, tik ūkininkų dėka Lietuva gali vietinės gamybos produkcija pamaitinti miesto ir kaimo žmones.
Iš ES atėjusį žaliąjį kursą lydi draudimų ir ribojimų gausa. O visuomenė klaidinama, esą ūkininkai už tai gauna pinigus. Užsakomaisiais mokslo tyrimais bandoma pagrįsti žaliojo kurso neišvengiamybę. „Valstybės lėšos naudojamos rizikoms nuo žaliojo kurso amortizuoti, o šalis iš vienos krizės brenda į kitą. Stichinė sausra ne tik žemės ūkiui, bet ir visam maisto sektoriui grasina didžiuliais praradimais“, – kalbėjo LŪS pirmininkas.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė šalies ūkininkų atstovus ramino, kad naujos mokesčių naštos jiems neplanuojama, tačiau patiems reikėtų būti apdairiems tvarkant ūkio lėšas. Liko neatsakytas klausimas – kaip mažinti finansinę atskirtį tarp miesto ir kaimo dirbančiųjų.
Draudimų puota
„Rūpintis klimato kaita – nepadarant žalos žemės ūkiui“, – tokia buvo LŪS vicepirmininko ir Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovo Igno Hofmano pranešimo pagrindinė mintis. I. Hofmano teigimu, dėl klimato kaitos priimtą Paryžiaus susitarimą pasirašė 55 šalys, daugelyje jų einama prisitaikymo, o ne griežtų draudimų keliu. Pavyzdžiui, Lietuvoje numatyta skatinti ekologinį ūkininkavimą, atgrasyti ūkininkus rudenį laukus tręšti mėšlu, 20 proc. mažinti trąšų kiekį, 50 proc. – pesticidų naudojimą, iki 2030 m. atsisakyti iškastinio kuro. „Vandens apsaugos zonoms taikomi dvigubi standartai, – kalbėjo I. Hofmanas, – kaime upelio krantai turi žaliuoti, negalima iškirsti krūmų, o mieste – nukloti betono plokštėmis. Kur ta reikalaujama bioįvairovė?“
Mažeikių r. ūkininkas Audrius Vanagas kalbėjo apie iššūkius ir mitus šalies žemės ūkyje. Pasak A. Vanago, nuo metų pradžios šalį ištiko pieno krizė – pieno gamintojams vasarį pieno supirkimo kaina buvo sumažinta 40 proc. Ūkininkai protesto akciją surengė Vilniuje, nemokamai dalijo pieną, išprovokavo diskusiją ministerijoje. Visuomenės spaudimu sulaukta šiokių tokių rezultatų. Šeimos pieno ūkio atsisakiusio ir kibusio į augalininkystę A. Vanago pastebėjimu, Briuselyje ir Vilniuje skirtingai suprantami augalų atsėliavimo dvejus metus iš eilės reikalavimai, net kaimyninėje Estijoje pasirinktos paprastesnės ekoschemos nei Lietuvoje. Šalies pramonė per dešimtmetį išaugo beveik 80 proc., atitinkamai padidėjo aplinkos tarša, tačiau nacionalinė valdžia didžiausiais jūros ir oro teršėjais įvardija žemdirbius. Kiek ilgai tai gali tęstis?
„Savo sprendimais Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) riboja mūsų ūkininkams konkurencijos laisvę, o draudimais lyderiaujame Europoje, – sakė A. Vanagas, – linkėčiau viso to sumanytojams sveiko proto.“
Valdininkų paradoksai
LŪS Pakruojo r. skyriaus pirmininko pavaduotojas Gedas Špakauskas pateikė dvi schemas, pagal kurias atrenkami pretendentai įsikurti kaip jauni ir kaip nauji ūkininkai. ŽŪM patvirtinta balų sistema palankesnė miestiečiams ir juridiniams asmenims, kurių konkurencijos kaimo žmogus neatlaiko. Pasak pakruojiškio, nacionalinė pasėlių deklaravimo olimpiada šiemet nustebino paradoksais. Pagal ŽŪM, prie dviejų pridėjus du gauname tris.
„ES administracija greita numatyti apribojimus žemės ūkiui, bet neskuba rasti lėšų praradimams kompensuoti, – kalbėjo asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė, – dabar savo laukuose auginame vabzdžių problemą, bet nežinome, kada į ją reaguos Aplinkos ministerija.“ Pasak Z. Varanavičienės, politikai dažnai priima ūkininkus žlugdančius sprendimus, o juk maisto gamyba nepalyginamai sudėtingesnė nei prieš 70 metų. „Prisiminkime, kad ūkininkas yra visuomenės stuburas“, – ragino Z. Varanavičienė.
„Ekologinių pieno ūkių situacija šalyje yra ne tik sunki, bet ir apgailėtina, – tvirtino LŪS Rokiškio sk. vadovas Mindaugas Petkevičius, – daugelį metų diskutavome su sprendimų sumanytojais iš ŽŪM, bet į mūsų patarimus ar pageidavimus nebuvo atsižvelgta. Pavyzdžiui, rengiant strateginio plano dokumentus pasinaudota beveik dešimtmečio senumo duomenimis apie šalies ekologinio pieno gamybą. Ar sužinosime, kas dėl to kaltas?“
LŪS Kelmės sk. vadovas Martynas Puidokas iškėlė visuomenėje jau kiek primirštą, bet žemdirbiams skaudų ŽŪM skatinamą pelkių atkūrimo projektą, prisidengiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo idėja. Už atkurtą hektarą pelkės žadėta 2,5 tūkst. Eur išmoka. Dar prisimenamas praėjusios valdžios incijuotas ir 40 mln. Eur kainavęs meldinės nendrinukės projektas. „Ar puoselėdami pelkes ir laukinius paukštelius neatsiliksime nuo kitų ES šalių žemdirbių?“ – retoriškai klausė M. Puidokas.
Vieniems – rūpesčiai, kitiems – lėšos
Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,
„Ūkininko patarėjas” Nr. 66, 2023 m. birželio 13 d.
Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.
Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba
https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.