Ūkininkui neliko kitos išeities, kaip nugalabyti daugiau nei 3 tūkst. avių

Dėl tokio sprendimo kaltas ne koks nors užkratas bandoje, o tai, kad su meile augintoms mėsinėms avims galiausiai neatsirado pirkėjų. Tuo tarpu ūkininko gyvenamoje vietovėje trūksta pašarų, o kartais ir vandens. „Negaliu leisti joms kentėti alkio ir troškulio. Man plyšta širdis dėl to, ką darau“, – rašė W. Smithas.

Situacija sulaukė milžiniško atgarsio socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Ji akcentuoja tai, jog dramatiška avininkystės ūkio, ir ne vien šio ūkio, padėtis atskleidžia sistemines problemas, juolab kai tuo pat metu kai kurios šeimos neišgali įsigyti kokybiškos mėsos.

Galvojant apie gyvūnų gerovę, sprendimas atsisuko prieš žmones

Apie gyvūnų gerovę galvoja ne tik Europos Sąjunga. Griežtina ūkinių gyvūnų vežimo taisykles ir Australija.

Kaip nurodo „Daily Mail“, Australijos federalinė vyriausybė įsipareigojo palaipsniui nutraukti gyvų avių eksportą jūra. Numatoma ir daugiau priemonių – kaip antai, įkurti gyvūnų gerovės generalinio inspektoriaus institutą. Taip Australijos valdžia tesi visuomenei duotus rinkiminius pažadus rūpintis gyvūnų gerove.

Tačiau kritikai kalba apie akivaizdų nepasirengimą panašiems sprendimams, ir gyvų avių eksporto jūrų keliu atsisakymą daugelis prilygina visiškam šios gyvulininkystės šakos sunaikinimui. Vietos rinkoje susidaro skerstinų avių perteklius, skerdyklose – spūstys.  

Apie tai, kad sprendimas ilgainiui atsisakyti gyvų avių eksporto jūra paveiks ūkininkus, įmones, prekybos partnerius ir prekybos bendruomenes, pripažįsta federalinis žemės ūkio, žuvininkystės ir miškų ūkio ministras Murray Wattas. Jo potvarkiu sudaryta nepriklausoma komisija turėsianti patarti, „kaip ir kada" uždrausti gyvūnų eksportą jūrų keliu. Tačiau iki šiol avių augintojai nieko tikro apie prekybos kelių uždraudimą nežino.

Įdomu tai, kad laipsniškas gyvų gyvūnų eksporto atsisakymas nenumatytas kitiems gyvulininkystės sektoriams, kaip antai gyvų galvijų eksportui, taip pat jis netaikomas gyvų avių eksportui oro transportu.

Problemą nagrinėjusiam naujienų kanalui News.com Nacionalinės ūkininkų federacijos (NFF) vadovas Tony Maharas apgailestavo, kad kokybiškos raudonos mėsos pageidaujančios šalys už ją dosniai moka, tuo tarpu kai tokie ūkininkai, kaip Smithas, jos neįstengia parduoti.

Vasarį ūkininkui pavyko parduoti nedidelį skaičių avių, ir kaina buvo priimtina, tačiau pirkėjas buvo nutolęs daugiau nei 3000 km. „Transportavimas atsiėjo didelę dalį tų pajamų, bet mes negalėjome parduoti avių skerdykloms čia, Vakarų Australijoje", – rašė avių augintojas savo tinklalapyje.

Vietos rinkoje, pasak šio šaltinio, mokama „apgailėtina“ kaina – apie 1,50 USD/kg.

Šaldytą avieną iš Vakarų Australijos į svarbiausią Artimųjų Rytų rinką galima eksportuoti kai kuriais Kataro oro linijų krovininiais reisais, tačiau paslaugos yra ribotos.

Nusivylę ūkininkai turi nedaug pasirinkimo, tik sėdėti, laukti ir tikėtis.

Nesuskaičiuojama daugybė scenarijų, tokių kaip Smitho, yra įrodymas, kad federalinė vyriausybė turi atšaukti savo sprendimą palaipsniui atsisakyti gyvų avių eksporto, ponas Maharas tvirtino naujienų kanalui „News“. Anot jo, tiesioginis eksporto nutraukimas gali atrodyti kaip problema, susijusi tik su Vakarų Australija, tačiau taip nėra: „Ūkininkai visoje šalyje yra sugniuždyti. Jei vyriausybė nuspręs atšaukti vieną sektoriaus šaką, kas bus sekantis taikinys?“

Atsižvelgdama į padėties rimtumą NFF pradėjo kampaniją dėl fermerių ūkių tęstinumo užtikrinimo („Keep Farmers Farming"), kad politikos formuotojai ir visuomenė žinotų, su kokiomis problemomis susiduria ūkininkai, siekiantys auginti maistą ir išsaugoti darbo vietas.

ŪP portalo informacija

Viršelyje asociatyvi 123rf nuotr.