Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 16 Bir 2024
Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 16 Bir 2024

Virginija JUŠKIENĖ
ŪP korespondentė
 

Ūkiški pasidairymai pas kaimynus latvius

2024/05/28


Kol po šiaurės Lietuvą klajoja trumpos liūtys su gąsdinančiais krušos protarpiais, bet dėl būsimo derliaus jaudintis dar ankstoka, žemdirbiai turi laisvo laiko, kurį racionalu praleisti kuo naudingiau ir maloniau, savoje bendruomenėje. Su tokiu tikslu Kupiškio ūkininkų sąjungos aktyvo žmonės, pakvietę prisidėti žemdirbius iš Anykščių, Biržų, Panevėžio, sumanė nuvykti pas kaimynus latvius pasidairyti. Pasižvalgymas buvo ūkiškas, po laukus, javus, žydinčius rapsus, tolumose regimus sovietinių fermų griuvėsius, taigi peizažai beveik lietuviški. Pati kelionė neilga, Uzvara Bauskės savivaldybėje yra tik už gerų 2,5 km nuo Lietuvos sienos ties Pasvalio kraštu. Kelios ryto valandos su pasikalbėjimais, žemės ūkio bendrovės laukų, technikos kiemo, derliaus džiovyklų apžvalgomis buvo tarsi trumpa patyriminė lauko diena, tik be reklaminių lankstinukų, firmų pačių geriausių produktų pristatymų ir kitokių rinkodaros triukų.

Nenubraukus praeities

Atvykėlius pasitikęs Uzvaros bendrovės agronomas Sergejus Katanenko, brangų pavasarišką pusdienį paskyręs ūkiui pristatyti, pradėjo nuo technikos kiemo, garažų.

Toji technika visai ne įspūdinga, ne tokia ir galinga, ne pati moderniausia, nors dirbama 6 tūkst. ha augalininkystės ūkyje. Yra septyni kombainai, trys sėjamosios. Laukai apsėjami per tris savaites. Net 5 tūkst. ha skirta žieminėms kultūroms, kviečiams, rapsams, kiti laukai – vasarojui (750 ha), pupoms, žirniams. Ūkyje užsiimama ir sėklininkyste, per sezoną parduodama apie 3 tūkst. t sėklų. Ariama pusė plotų, kituose plėtojama neariamoji žemės dirbimo technologija. Javų derlius gerais metais siekia 6,5–7 t/ha, prastais metais – keliomis tonomis mažiau. Ankstesniais metais auginta ir miežių, bet dabar atsisakyta dėl menkų supirkimo kainų, racionalesnio džiovyklų, sandėlių panaudojimo. Ūkyje darbuojasi iki šimto darbuotojų. Du žiemos mėnesius jie atostogauja, tačiau dalis specialistų dirba. Ūkio metinė apyvarta siekia 11 mln. Eur, grynojo pelno gerais metais būna apie 3 mln. Eur, prastesniais – 1,5 mln. Eur. Tokie skaičiai ūkininkus mažumėlę nustebino, negi Latvijoje taip dosniai byra nauda į ūkininko kišenę? Taigi yra latviškų savitumų.

Uzvara (lietuviškai – pergalė) sovietmečiu buvo stipriausias kolūkis Latvijoje. Tuometis pirmininkas puikiai sutarė su Maskvos valdžia, draugavo su partijos Centro komiteto generalinio sekretoriaus Leonido Brežnevo dukra Galina, šioji čia atvykdavo su savo automobiliu „Čaika“. Tokį automobilį buvo leista įsigyti ir kolūkio pirmininkui. Dabar šie automobiliai yra saugomi senovinės technikos muziejuje čia pat, Uzvaroje. Ir tą istoriją-legendą papasakojo ne agronomas, o technikos muziejaus gidas.

želdiniai
Ir toks, „žaliasis“ automobilis.

Anuomet kolūkis plėtojo pagalbinius verslus, turėjo žuvų konservų cechą, gamino baldus ir kitokius ūkiškus reikmenis. Jau tada skirta dėmesio Latvijos kultūrai, istorijai, etnografijai, pradėta rinkti senos žemės ūkio technikos ekspozicija. Dabartinis bendrovės šeimininkas dirbo specialistu tuomečiame kolūkyje, yra vietinis žmogus, nepamiršo anos veiklos ir patirčių, o gal ir pažinčių. Taigi Uzvaroje greta augalininkystės ūkio yra plėtojamas turizmas, įkurtas laisvalaiko kompleksas „Mikelis“ su viešbučiu, kavine-restoranu, senosios technikos muziejumi, etnografine sodyba. Matyti informacinių stendų apie gautą europinių fondų paramą. Kad čia puikiai tvarkoma aplinka, skaniai maitinama, visi turėjome progos įsitikinti: ir kava gera, ir desertas skanus, ir pietūs su šaltibarščiais (lietuviška sriuba tik be kiaušinio ir karštų bulvių), ir vištienos kepsniai sotūs.

Miškeliai, pelkės, ramunėlės

Susėdę į autobusą, lydimi S. Katanenko, pasukome į pasėlių laukus. Jie mažesni nei įprasta Lietuvoje matyti, su gojeliais, miškeliais, balomis, mat išvakarėse gerokai palijo. Palei rapsų lauko pakraštį ramunėlės boluoja. Nieko tokio, pasak agronomo S. Katanenko, derliui nekenkia, čia mažiau naudota apsaugos priemonių. Kitur, kviečių lauke, palei technologines vėžes ryškėja sodresni, žalesni augalai. Kodėl taip nutiko? Srutomis ten palaistyta, matyti, kur daugiau maistinių medžiagų gauta, lygiai pagal srutų skleistuvų plotį, mat galingesnių šeimininkai neturi. Aplinkui gyvulininkystės ūkių nebelikę, karvių laikyti niekas nebenori, jauni žmonės neperima tėvų ūkių – visur panašios bėdos. Yra netoliese keli ūkiai, kur auginamos vištos, ūkininkai patys augina ir ruošia pašarus, taigi produktai būna natūralesni, vertingesni. Likę dar ir mažesnių augalininkystės ūkių, kur dirbama nuo 150 ha iki 400 ha. Kai būna prasti metai, tada užsimoja ūkininkai parduoti savo laukus, bet kitąmet vėl persigalvoja. Būta anksčiau ir ekologinių ūkių, bet sunyko, neverta taip ūkininkauti dėl didelio reguliavimo.

Uzvaros bendrovei būtų pravartu stambinti savo laukus, prisipirkti daugiau žemės, bet laisvos nebėra, todėl šie procesai sustoję, laukiama pokyčių. Ūkio laukai išsidėstę maždaug 35 km spinduliu nuo centro, nuo technikos garažų. Problemos dėl melioracijos, kuri sena, nebeveikianti, dėl Europos žaliojo kurso, dėl produkcijos supirkimo nenuspėjamų kainų.

S. Katanenko pasakojo, kad ūkyje dažnai rengiamos lauko dienos, jis pats mėgsta eksperimentuoti, atlikti bandymus su skirtingomis javų veislėmis, su biologiniais preparatais, bakterijomis ir taip mažinti naudojamą „chemiją“. Bet tenka daug žaisti, daug laiko sugaišti, nors derliaus sąnaudos ir sumažėja, bet ūkio šeimininkui, pagal specialybę agrochemikui, tai atrodo rizikinga, todėl stengiamasi dirbti tradiciškai.

Ką Latvijos ūkininkai mano apie žemės ūkio ateitį, modernius dirbimo būdus, agrodronus? S. Katanenko teigimu, pagal dabarties galimybes tai yra per brangu, pernelyg sudėtinga.

Našus žemės ūkio dronas kainuoja apie 250 tūkst. Eur, jį prižiūrėti ne taip paprasta, reikės daugiau sėklos arba brangesnių, klampesnių purškalų naudoti, kitos išlaidos padidės, optimizmo tai nekelia.

O kaip su valdžia sutariama? Apie savąją agronomas nutylėjo, bet ties vienu lauku prabilo lietuviškai, pavadindamas jį Brazausko lauku. „Čia tik 0,5 km likę iki Lietuvos sienos, šios dirvos yra lietuviškos. Mes jums atidavėme pajūrio gabalą su Palanga, o jūs mums perleidote dirbamų žemių, draugiškai“, – šypsena nušvito agronomo S. Katanenko veide. Beje, Latvijos ekonomikai, pasak S. Katanenko, didžiausią naudą duoda miškai, jų eksportas (patys latviai tuo nesidžiaugia), o žemės ūkis yra antroje vietoje. Sakė pats dažnai atvykstantis į Lietuvą pasižiūrėti pasėlių laukų, įvertinti, susitikti su verslo parneriais. Rapsų branda Lietuvoje šiemet yra keliomis savaitėmis pirmesnė, javų yra visokių, ir menkesnių. Bet tie vaizdai dar nieko nereiškia. Pernai pavasarį 2,5 mėn. Uzvaros ūkio žieminiai pasėliai visai negavo lietaus, turėjo pražūti, bet išliko. Nes, anot agronomo, žemės ūkyje būna stebuklų.

Senos geros mašinėlės

senoviniai automobiliai
Šie automobiliai, esą, dar važiuojantys, naudojami filmų kūrėjų.

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Autorės nuotraukos

Viršelyje poilsio kompleksas „Mikelis“, kavinė-restoranas.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
Verslas