Columbus +13,7 °C Debesuota
Pirmadienis, 14 Bal 2025
Columbus +13,7 °C Debesuota
Pirmadienis, 14 Bal 2025

Ukrainai pavyko atverti jūros kelius savo žemės ūkio produkcijos eksportui, Freepik nuotr.

Ukraina didina žemės ūkio produkcijos eksportą

2025/01/02


Eksportas iš Ukrainos 2024 metais pinigine išraiška išaugo mažiausiai 13,4 proc., o pagal svorį – 28,8 proc. Tačiau kaimyninės šalys nesidžiaugia dėl tokių tendencijų.

Remiantis Ukrainos ūkio ministerijos pranešimu, 2024 m. gruodžio 26 d. Ukraina eksportavo 129,2 mln. tonų prekių už 41,043 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui: 2023 m. buvo eksportuota 100,3 mln. tonų už 36,1 mlrd. JAV dolerių.

„Raktas siekiant tokių rezultatų buvo Ukrainos jūrų uostų darbo normalizavimas. Jei 2023 metais Ukraina jūra eksportavo 54,8 mln.t produkcijos, tai 2024-aisiais – jau 87,2 mln.t. Kitas svarbus veiksnys – produktyvus Ukrainos bendradarbiavimas su partneriais, siekiant plėtoti abipusiai naudingą prekybą. ES pratęsė „ekonominį bevizį režimą“ Ukrainai“, – sakė Ukrainos ministro pirmininko pirmoji pavaduotoja ir ekonomikos ministrė Julija Svyridenko.

Pasak jos, teigiamos įtakos eksporto rezultatams turėjo ir Ukrainos perdirbimo atsigavimas bei plėtra.

Kokybiniai pokyčiai

Ukrainietiškų krovinių gabenimas pasikeitė ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai. Nepaisant to, kad ženkliai sumenko kelių transportu gabenamų prekių kiekis, jų vertė išaugo iki 14,5 mlrd. JAV dolerių.

Kaip sakė ūkio viceministras – Ukrainos prekybos atstovas Tarasas Kachka, 2024 metais Europos Sąjunga (ES) išliko pagrindine Ukrainos prekybos partnere.

„Nepaisant visų sunkumų prie sausumos sienos su ES, šiemet į ES eksportavome prekių už 24,5 mlrd. JAV dolerių. Tai daugiau nei 1 milijardu dolerių daugiau nei 2023 m. Ir tai sudaro daugiau nei 59 proc. viso mūsų eksporto šiais metais. Be to, beveik 50 proc. viso importo į Ukrainą yra prekės iš ES“, – sakė Tarasas Kačka.

Atsiveria rinkos

„Taip pat atnaujinome laisvosios prekybos sutartį su Norvegija, Islandija, Lichtenšteinu ir Šveicarija – Europos laisvosios prekybos asociacijos šalimis. O 2025 metais mūsų žemės ūkio produktų eksportuotojai turės geresnes sąlygas patekti į visų keturių šalių rinkas“, – pridūrė jis.

2025 metais, anot viceministro, Ukraina daugiausia dėmesio skirs jautrių žemės ūkio produktų (kukurūzų, javų, sėlenų, medaus, cukraus, kiaušinių ir paukštienos) patekimo į ES rinką palengvinimui bei logistikos sprendimams.

Pagrindiniai skaičiai

Už ES ribų pagrindiniai Ukrainos užsienio prekybos partneriai 2024 m. buvo:

  • Kinija (2,3 mlrd. USD);
  • Turkija (2,1 mlrd. USD);
  • Egiptas (1,6 mlrd. USD);
  • Indija (986 mln. USD);
  • Moldova (935 mln. USD).

2024 metų eksporto lyderis buvo saulėgrąžų aliejus. Jo buvo eksportuota už daugiau nei 5 mlrd. USD. Iš žemės ūkio perdirbimo produktų taip pat buvo eksportuota:

  • saulėgrąžų miltų – už daugiau nei 1 milijardą dolerių;
  • paukštienos – už 945 mln. USD
  • cukraus – už 408 mln. USD
  • sojų aliejus – už 311 mln. USD

Žaliavų eksporto skaičiai 2024 m.:

  • kukurūzai – už 4,9 mlrd. USD
  • kviečiai – 3,68 mlrd. USD
  • sojų pupelės – 1,29 mlrd. USD

Ekspertai svarsto

Tuo metu ukrainiečių kaimynai lenkai anaiptol nesidžiaugia Ukrainos eksporto augimu. Pagrindiniai Lenkijos agroportalai akcentuoja, jog dėl didelio žemės ūkio paskirties žemės ploto Ukraina yra svarbi kviečių, kukurūzų ir aliejinių augalų sėklų gamintoja Europoje ir pasaulyje. Tai nepasikeitė net prasidėjus karui 2022 metų vasarį.

Kita vertus, Ukrainos galvijų bei kiaulių veisimas ir pieno gamyba tarptautinėje rinkoje mažiau konkurencingi. Pastaraisiais dešimtmečiais galvijų ir kiaulių auginimas smarkiai sumažėjo, o pieno gamyba vyksta daugiausia namų ūkiuose.

Tačiau ekspertai sutinka, kad Ukrainos produktų srautus į ES reikia kontroliuoti. 80 proc. viso Ukrainos žemės ploto sudaro ariamoji žemė. Jų plotas yra 33 milijonai hektarų, o tai atitinka trečdalį visos ES-27 ariamosios žemės.

Geri trys ketvirtadaliai jų yra derlingi juodžemiai. Tačiau ekspertai taip pat mano, kad Ukrainos įstojimas į ES pagerintų strateginę bendrijos padėtį pasaulinėse žemės ūkio rinkose.

Taip pat teigiama, kad jei Ukraina ateityje atitiks ES standartus, gamyba joje bus tokia pat ekologiška ir tvari, kaip ir visoje ES. Ir atvirkščiai, jei Ukraina įstos į ES, padidės 30–40 milijonų ukrainiečių perkamoji galia, o kartu ir maisto paklausa iš anksčiau į Bendriją įstojusių ES šalių.

Nesąžininga konkurencija?

Kaip sako Marcinas Wronskis, Kujavijos Pamario vaivadijos Žemės ūkio savigynos profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas, praėję metai buvo sunkūs: „Nuo pirmųjų 2024-ųjų savaičių susidūrėme su žemės ūkio protestais, pirmą kartą jų mastas buvo panašus į 90-ųjų protestus, kuriuos organizavo Andrzejus Lepperis. Juos daugiausia sukėlė Lenkijos rinkos užtvindymas produktais iš Ukrainos. Produktai, pagaminti pagal daug žemesnius standartus nei Europos Sąjungoje, o tai daro didelę įtaką jų kainai, kuri yra žemesnė nei vietinių maisto produktų, nes ir vartotojų sveikatos saugos indeksas yra mažesnis. Patys negalime pabranginti žemės ūkio gamybos ES ir tuo pat metu leisti bemuičius produktus, kurie gamybos metu neatitinka tokių reikalavimų. Tai yra sąžiningos konkurencijos pažeidimas“.

M. Wronskis pastebi ir kitas nerimą keliančias tendencijas: „...Galime paminėti Ukrainos grūdus, kurie patenka į Vengriją ar kitą šalį ir atvyksta į Lenkiją kaip Vengrijos, o ne Ukrainos grūdai. Kaip antrą poveikio mūsų rinkai pavyzdį galime paminėti Ukrainos kukurūzus ar kitus grūdus, kurie tranzitu pasiekia Vokietiją ir taip išstumia mūsų kukurūzus iš Vokietijos uostų ar pašarų gamyklų, jau nekalbant apie produktus, kuriems netaikomi jokie apribojimai...“

 

Parengė Ričardas Čekutis

 

Dalintis