Iki liepos pabaigos derlius nuimtas 3,5 mln. ha plote ir prikulta per 14,7 mln. t kviečių, o sutartys dėl ukrainietiškų kviečių pirkimo jau pasirašytos ir rugsėjo mėnesiui, tvirtinama visuomeninės sąjungos „Ukrainos žemės ūkio taryba“ (UAC) pranešime. Žemdirbiams belieka tikėtis grūdų kainų kilimo.
Ukrainos žemės ūkio kooperatyvo (FUAC) ekspertai prognozuoja, kad šią savaitę Odesos jūrų uostuose sąlyginės kviečių kainos CPT biržoje svyruos tarp 175 ir 189 USD/t, o CIF biržoje bus 205–215 USD/t.
Tikimasi, kad ateityje kainos kils, nes mažės pasaulinė grūdų gamyba. Javapjūtei einant į pabaigą ir kitose šalyse, neabejojama, kad derlius bus mažesnis už pernykštį tiek ES, tiek Rusijoje. FUAC prognozėmis, ukrainietiškų grūdų į aruodus subyrės 3–4 mln. t mažiau, tuo tarpu ir ES, ir Rusijos grūdų produkcija sumažės 10 mln. t. Tik Jungtinės Amerikos Valstijos prognozuoja 4 mln. t gamybos padidėjimą.
Liepos 28 d. paskelbtoje naujausioje Tarptautinės grūdų tarybos (IGC) rinkos ataskaitoje prognozuojama, kad kviečių produkcija ES pasieks žemiausią ribą per ketverių metų laikotarpį – 128,7 mln. t.
Nuo gausaus lietaus, prasidėjusio jau praėjusį rudenį, ypač nukentėjo kviečių augintojai. Vakarų Europoje sumažėjo tiek kviečių plotai, tiek derlius. Prancūzijos generalinės kviečių gamintojų asociacijos (AGPB) generalinis sekretorius Philippe'as Heusele‘is portalui „Euractiv“ tvirtino, kad tai turbūt prasčiausi metai minkštiesiems kviečiams nuo 2016-ųjų. Situacija tokia prasta, kad kviečių augintojai ragina valdžią prašyti leidimo skirti lėšų iš ES žemės ūkio rezervo ir padidinti valstybės pagalbą sektoriui.
Padidėjo eksportas per Juodosios jūros uostus
Nors manoma, kad dėl sausros ir karščio, kurie itin nualino Pietų Ukrainos pasėlius, grūdų bus prikulta mažiau – sojų, kukurūzų ir saulėgrąžų nuostoliai gali siekti 30–35 proc., o bendras grūdų ir aliejinių augalų derlius neviršys 70 mln. t – UAC atkreipia dėmesį į pagerėjusius eksporto per Juodosios jūros uostus rezultatus. Per pastaruosius 11 mėnesių grūdų perkrauta 40,6 mln. t, o nuo metų pradžios pavyko pasiekti apie 7 mln. t per mėnesį krovos lygį.
Tikimasi, kad Didžiosios Odesos uostų galimybės dar labiau išaugs bendradarbiaujant su Turkija, Bulgarija ir Rumunija dėl Juodosios jūros išminavimo.
Perspektyvą Afrikos šalyse įžvelgia ne tik ukrainiečiai
Afrikos žemynas, kuriame gyvena 1,5 mlrd. žmonių, Ukrainos žemės ūkio sektoriui itin patrauklus ir šių šalių rinkose mato didelį potencialą. Pasak agrarinės politikos ir maisto ministro Taraso Vysotskyi‘io, ši krytis vertinga tiek ukrainietiškos produkcijos eksportui, tiek vidutiniam ir ilgalaikiam technologinės partnerystės plėtojimui.
Manoma, kad Ukraina galėtų dalintis patirtimi plečiant tam tikrų žemės ūkio produktų gamybą, diegiant dirvožemio technologijas, drėkinimo sistemas. Bendradarbiavimo galimybės įžvelgiamos ir augalų apsaugos, pašarų gamybos, veterinarijos srityse.
Tačiau situacija Afrikos šalių grūdų rinkose įtempta, koją kišą Rusija. Portalo „Latifundist“ cituojamame prekybos ir gamybos asociacijos „Prometey“ pranešime teigiama, kad sausio–birželio mėnesiais Egiptas importavo 7,3 mln. t kviečių, bet tik 1,16 mln. t (16 proc.) jų sudaro ukrainietiški. Ši šalis yra viena pagrindinių rusiškų grūdų pirkėjų. Iš jos per tą patį laikotarpį į Egiptą pristatyta 5,68 mln. t kviečių.
Birželio pradžioje vykusiame konkurse Egipto valstybinė pirkimų agentūra GASC įsigijo 470 tūkst. t įvairios kilmės kviečių, tarp jų 120 tūkst. t ukrainietiškų. Tąkart agentūra nepriėmė nė vieno rusiškų kviečių pasiūlymo, nors buvo siūlomi mažesnėmis kainomis.
Tačiau mėnesiu anksčiau GASC konkurso metu Egiptas iš Rusijos nusipirko šešias partijas kviečių po 60 tūkst. t (iš viso 360 tūkst. t) už 255 USD/t.
Beje, prekybą su Afrikos valstybėmis siekia išlaikyti ir Baltijos šalys. UAB „Skovs Korn Baltic“ vadovo Daliaus Kebliko teigimu, 2023–2024 m. turėtų išlikti panašios rinkos kaip ir anksčiau: Nigerija, Pietų Afrika, Ispanija, Marokas, Angola, Kamerūnas ir kitos Vakarų Afrikos šalys.
Kaip vieną iš rimtų konkurenčių Lietuvai jis įvardija Rumuniją. Joje „šiemet užderėjo labai geros kokybės (12,7–13 proc. baltymų) kviečiai, kurie galėtų sudominti ir Vakarų Afrikos šalis. Konkurente išlieka ir Rusija, kurios 12,5 proc. baltymo kviečiai apie 15–20 JAV dolerių už toną pigesni nei Baltijos šalių“, – teigė D. Keblikas Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) vasaros konferencijoje.
ŪP portalo informacija
Asociatyvi 123rf nuotr.