Kaunas +5,1 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 16 Lap 2026
Kaunas +5,1 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 16 Lap 2026





Rita KRUŠINSKAITĖ
ŪP korespondentė  

Ukrainietiški grūdai Lietuvoje – pilkoji zona

2024/02/17


Padidink tekstą

Lietuviai palaiko ir remia Ukrainos kovą su agresore Rusija, tačiau ūkininkams nerimą kelia įvairiais keliais į mūsų šalį įvežami ukrainietiški javai. Nuogąstaujama dėl jų kokybės, stebuklingos galimybės virsti lietuviškais, tolesnės kelionės ir kitų dalykų, turinčių neigiamą poveikį mūsų žemės ūkiui.

Nėra draudžiamas ar ribojamas

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, grūdų importas iš Ukrainos nėra niekaip draudžiamas ar ribojamas. Šių produktų sauga ir kokybė turi atitikti Europos Sąjungos (ES) bei Lietuvos teisės aktų reikalavimus ir jie gali laisvai cirkuliuoti rinkoje. Kadangi ES rinka yra bendra ir laikoma vidaus rinka, tai per bet kurią ES šalį įvežti grūdai laisvai cirkuliuoja visoje teritorijoje, taip pat ir Lietuvoje. Juos įsigyti gali tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

„Noriu akcentuoti, kad jei ukrainietiški grūdai atitinka visus kokybės reikalavimus, dėl suprantamos Ukrainos padėties mes nekeliame problemų, tačiau įvežamų grūdų kontrolė yra visiškai pilka zona“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ŪP redakcijai teigė: „2023 m. rugpjūčio duomenimis, į Lietuvą iš trečiųjų šalių buvo įvežta daugiau nei 450 tūkst. t grūdų ir jų produktų. Iš Ukrainos įvežta 1 013 siuntų – 22 176 t grūdų. Ne mažiau kaip 30 proc.  tiriama pesticidų likučių, pesticido glifosato, mikotoksinų, sunkiųjų metalų, GMO nustatymui. Neatitikimų 2023 metais nenustatyta.“

AB „Kauno grūdai“, priklausančios vienai didžiausių Baltijos šalių regiono žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupei AB „Akola group“, Grūdų tiekimo Alytaus gamybinio padalinio vadovo Lino Nedzelskio teigimu, praėjusiais metais iš Ukrainos supirkti kviečiai ir kukurūzai sudarė apie 6,4 proc. visų gamyboje sunaudotų grūdų. Šiemet jau supirkta apie 1 proc. viso jų sunaudojamo metinio kiekio.

„Supirkti grūdai niekur neišvežami, juos sunaudojame savo gamybos poreikiams. Kadangi mūsų gaminamai produkcijai – pašarams – nepakanka Lietuvoje užauginamo kukurūzų kiekio, kviečių aplink elevatorių užauginamuose ūkiuose taip pat trūksta, todėl trūkstamą kiekį perkame iš Ukrainos ar Lenkijos. Užsienio augintojams mokame tokias pačias kainas kaip ir Lietuvos“, – redakcijai tvirtino L. Nedzelskis.

Kenkia Lietuvos prestižui

Anot Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininko, Lietuvos ūkininkų sąjungos Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos vadovo Igno Hofmano, ukrainietiškų grūdų tema ŽŪM buvo kalbėta dar praėjusių metų liepą, buvo netgi suorganizuotas susitikimas su Ukrainos žemdirbių atstovais. „LŽŪT visada buvo nuosekli šiuo klausimu – ukrainietiški grūdai per Lietuvą gali keliauti tik tranzitu“, – ŪP pabrėžė I. Hofmanas.

Jo nuomone, yra pavojus, kad ukrainietiškus grūdus vežant į Lietuvos įmones, jie gali būti paverčiami lietuviškais ir eksportuojami kaip lietuviški. Taip kyla grėsmė Lietuvai, kaip grūdų eksportuotojai, nes Ukrainos grūdai yra visiškai kito standarto, užauginti laikantis kitų reikalavimų nei Lietuvoje.

„Tai neteisinga mūsų ūkininkų atžvilgiu, jie neatlaiko konkurencinės kovos, nes Lietuvoje javų užauginimo savikaina yra daug aukštesnė. Turime laikytis tam tikrų reikalavimų, negalime naudoti pesticidų, kurie naudojami Ukrainoje. Tai neigiamai veikia mūsų žemdirbių situaciją. Lenkai protestavo prieš tai.

Aš gaunu labai daug vaizdo įrašų, nuotraukų su prie Lietuvos įmonių stovinčiomis mašinomis su ukrainietiškais numeriais. Galima įtarti, kad įvežti ukrainietiški grūdai, tačiau ūkininkas negali nueiti ir patikrinti. Išsiaiškinti, kieno tai yra grūdai, koks jų tolesnis kelias, turi atitinkamos tarnybos. Tai yra vieša paslaptis. Visi mato, visi žino, apie tai kalbama, bet kai pereinama prie reikalo, valdžios atstovai apsimeta, kad niekas nevyksta. Tai ir yra problema“, – pasipiktinimo neslėpė LŽŪT pirmininkas.

I. Hofmanas apgailestavo, kad valstybės mastu nedaroma nieko, kas susiję su įvežamų grūdų kontrole. „Mes turime įtarimų, kad tokie grūdai gali būti juodieji grūdai: be dokumentų įvežti, gali būti pavogti, perpirkti asmenų, siekiančių pasipelnyti iš šios situacijos“, – svarstė I. Hofmanas.

Kyla abejonių

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Dainius Sabulis pasidalijo tokiu pastebėjimu: „Pats mačiau, kaip kai kuriuose Kėdainių elevatoriuose iš automobilių lenkiškais numeriais kviečiai pilami į bendrą krūvą su lietuviškais grūdais. Esu girdėjęs, kad ir kituose regionuose vyksta tas pats. Paskui supirkėjai sako, jog prasta kviečių kokybė.“

D. Sabulis neatmeta galimybės, jog kai kurie nesąžiningi ūkininkai patys gali maišyti ukrainietiškus grūdus su lietuviškais ir parduoti kaip lietuviškus. „Todėl ir būtina atitinkama grūdų kokybės kontrolė“, – įsitikinęs D. Sabulis.

Rusiškiems grūdams „ne“

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Titulinėje nuotr. – Į Lietuvos elevatorius grūdai keliauja vilkikais su ukrainietiškais numeriais. Šis automobilis atvyko iš Žitomiro srities.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/11/16

Už siekį išlikti – NMA sankcijos

Prieš beveik šešerius metus pasinaudoję Jaunųjų ūkininkų paramos programa ir pradėję auginti danielius ar elnius, ūkininkai tikėjosi eksportuoti užaugintus gyvūnus. Tačiau dėl pasikeitusių geopolitinių sąlygų eksporto rinka už...
2026/11/16

Ar kiaulės pamėgs midijas ir grybus?

Trejus metus trukę bandymai Švedijoje parodė, kad grybų baltymai, vabzdžių bei midijų miltai gali padėti pakeisti soją ir žuvų miltus žuvų, vištų, kiaulių ir vištų dedeklių pašaruose – darant mažesnį poveikį aplin...
2026/11/16

Biometanu važiuoti jau pigiau nei dyzelinu: ekspertai ragina vežėjus nepraleisti galimybės

Biometanu varomi vilkikai Lietuvoje jau gali būti ekonomiškai naudingesni už dyzelinius, o artimiausiais metais šis skirtumas turėtų dar labiau išaugti. Energetikos ekspertų skaičiavimais, vienas biometaną naudojantis vilkikas...
2026/11/16

R. Ežerskienė: Kodėl švietimo nevertiname kaip ilgiausios Lietuvos investicijos?

Bankas, vertindamas investiciją, paprastai užduoda keturis klausimus. Kiek ji kainuoja? Kokią grąžą sukuria? Kas gali tą grąžą sumažinti? Ir kas priima sprendimą bei kokiam laikotarpiui? Tačiau nors švietimas yra ilgiausia Lietuvos investic...
2026/11/16

Savaitgalį gaisre žuvo žmogus, degė gyventojų būstai, garažai, automobiliai

Per praėjusias tris paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 45 gaisrų ir atliko 80 gelbėjimo darbų. Gaisruose vienas žmogus žuvo, o du buvo traumuoti. Iš vandens telkinių ištrauktas vienas skenduolis.
2026/11/16

Nuo vienos karvės – iki „Pasiutusių angusų“ ūkio

Šilutės r. Paleičių kaime nuo 1994 m. ūkininkauja Dalia ir Eugenijus Šulskiai. Pradėję savo ūkį kurti nuo vienos karvutės, dviejų veršelių ir devynių paršelių, dabar ūkininkai laiko šešias dešimtis ...
2026/11/16

Dirbo užsienyje, o Lietuvoje gavo nedarbo išmokas: nustatyti piktnaudžiavimo atvejai

Lietuvoje registruoti bedarbiai, kurie tuo pat metu dirba ir gauna darbo pajamas kitose Europos Sąjungos valstybėse, neturėtų tikėtis, kad tokia veikla liks nepastebėta. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) koordinuojamo Tarpinstitucinio bendradarb...
2026/11/16

Viešvilės miške žvėrys rodosi lyg ant podiumo

Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate įrengtos vaizdo stebėjimo kameros atskleidė čia užklystančių žvėrių įvairovę.