Ashburn +15,5 °C Dangus giedras
Antradienis, 5 Kov 2024
Ashburn +15,5 °C Dangus giedras
Antradienis, 5 Kov 2024

Ukrainietiškų grūdų konkurencijos bijome, bet rusiškiems plačiai atveriame sienas (papildyta BNS informacija)

2023/12/01


Rusijos ekonomika didžiąją dalimi priklauso nuo žaliavų eksporto – tai jos pagrindinės pajamos, maitinančios ir karo veiksmus Ukrainoje. Ir mes, lietuviai, prie šito taip pat prisidedame, padėdami Rusijos įmonėms eksportuoti grūdus per Baltijos uostus. Skamba neįtikėtinai? Apie tai kalbamės su Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentu Karoliu ŠIMU.

Pasakodamas apie šiemetinį grūdų derlių ir jo eksportą minėjote, kad didžiausias mūsų konkurentas šiemet – Rusija. Su pernykščiu derliumi ji turi apie 50 mln. tonų grūdų eksporto potencialą, ir parduoda juos 10-20 eurų/t pigiau nei mes. Sudėtinga rasti ar išlaikyti rinkas, kuriose galėtume konkuruoti su Rusija. Toks teiginys skamba netikėtai, atsižvelgiant į tai, kiek daug šalių taiko tiesioginius ir netiesioginius importo ribojimus Rusijai.

Teoriškai – taip, praktiškai Rusijos grūdų eksportas šiemet klesti. Mūsų turima informacija, Rusijos kviečių eksportas šiais metais maždaug 5 mln. tonų didesnis nei pernai. Jei 2022 metais lapkričio viduryje ji buvo išvežusi apie 15 mln. tonų kviečių, tai šiemet – jau apie 21 mln. tonų. Ir mes, lietuviai, o ypač mūsų kaimynai latviai labai sėkmingai prie to prisidedame.

Keli skaičiai – per Lietuvos uostą šiemet jau eksportuota apie 90 tūkst. tonų rusiškų kviečių ir apie 30 tūkst. tonų kukurūzų. Savo eilės Klaipėdoje laukia, o gal jau ir iškeliavo dar apie 50 tūkst. tonų rusiškų kviečių. Taigi, kalbame ne apie kelis vagonus, o didžiulius kiekius.

Karolis Šimas
Karolis Šimas: "Per Lietuvos uostą šiemet jau eksportuota apie 90 tūkst. tonų rusiškų kviečių ir apie 30 tūkst. tonų kukurūzų".

Prieš kelis mėnesius buvo kilęs triukšmas dėl ukrainietiškų grūdų tranzito per Lenkiją ir Lietuvą. Tokiame kontekste sunku patikėti, kad per Lietuvą galėtų keliauti grūdai iš Rusijos.

Taip, iš tiesų prieš kelis mėnesius Lenkijoje, vėliau ir Lietuvoje buvo kilęs nepasitenkinimas dėl ukrainietiškų grūdų tranzito per Lietuvą, ūkininkai čia įžvelgė padidėjusią konkurenciją, buvo dėl to rengiami susitikimai Žemės ūkio ministerijoje. Dar aštresnė situacija susiklostė Lenkijoje, kur protestavo ūkininkai, streikavo vežėjai, iki šiol dar blokuojamas pasienis su Ukraina. Siekiama itin sugriežtinti ukrainietiškų grūdų tranzitą per Lenkiją, norima, kad juos vežtų tik Lenkijos logistikos įmonės ir pan.

Bet tie ukrainietiškų grūdų kiekiai, kurie galėjo keliauti per Lietuvą, smulkmena, palyginti su kiekiais rusiškų grūdų, per Baltijos šalių uostus pasiekiančius trečiąsias šalis. Taip, grūdai yra maisto produktai, prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje jiems tiesioginės sankcijos netaikomos, bet nejaugi mums tai tikrai nesvarbu?

Gal galėtumėte plačiau pakomentuoti, kaip tai vyksta?

Schema labai paprasta. Dvi pagrindinės Kaliningrado įmonės eksportuoja savo grūdus tranzitu per Lietuvos uostus, paprašo ir gauna leidimą gabenti grūdus tranzitu per Lietuvą. Lietuvos ekspeditorius sumoka už juos mokesčius. Tada įsijungia Lietuvos įmonė – grūdų pirkėjas, ir rusiški grūdai atkeliauja į uostą, į vieną didžiausių terminalų ir sėkmingai išvyksta į trečiąsias šalis. Sumokami visi mokesčiai, gaunami leidimai. Kaip minėjau, mūsų žiniomis, pagal šią schemą per Klaipėdos uostą jau iškeliavo apie 170 tūkst. tonų grūdų. Ir niekam tai neužkliūva: nei „Lietuvos geležinkeliams“, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei leidimus dėl grūdų tranzito ir kokybės išduodančioms tarnyboms. Gana dažna schema, kai toks rusiškų grūdų pelnas lieka Lietuvoje įregistruotoje įmonėje. Gal mūsų šalies tarnyboms derėtų susirūpinti, kam ir kur bus naudojami tie milijoniniai pelnai? Pavyzdžiui, vienos įmonės X pelnas siekia apie 5 mln. Ir tokių įmonių – ne viena. Šioje schemoje dalyvauja Lietuvos tarpininkai, ekspeditoriai, vežėjai, logistikos įmonės  – ir visų sąžinė rami?

Kai prasidėjo karas Ukrainoje, didžiosios Lietuvos žemės ūkio įmonės nutraukė visus ryšius su Rusija, pardavė už minimalią kainą ten turėtą verslą patirdamos milijoninius nuostolius. Tačiau tokioje situacijoje ne pelnas yra svarbiausia. O štai mažos įmonės Lietuvoje veikia Rusijos ekonomikos naudai ir niekam dėl to galvos neskauda. Iš vienos pusės, tūkstančiai Lietuvos žmonių remia Ukrainą, skiria jai savo laiką, aukoja pinigus, iš kitos pusės – padedame Rusijos įmonėms plėsti savo verslą, daugiau uždirbti ir daugiau mokesčių sumokėti į savo šalies iždą.

Ar tai vyksta tik Lietuvoje, ar ir kitose Baltijos šalyse?

Galime pasiguosti, kad kaimyninėje Latvijoje situacija dar blogesnė, o štai Estija į tai žiūri rimtai ir ten tokia tranzitinė rusiškų grūdų prekyba jau seniai nevyksta. Iš Latvijos Liepojos ir Rygos uostų šiemet gali būti pervežta apie 2 mln. tonų rusiškų grūdų, apie 200 tūkst. tonų kas mėnesį. Absurdiškiausia, kad vienas iš Rygos uostų terminalų priklauso Latvijos kooperatyvui „Latraps“. Taip išeina, kad latviai ūkininkai, perveždami rusiškus grūdus, patys didina sau konkurenciją.

Tarp grūdų eksportuotojų jau sklando garbės Lietuvai ir Latvijai nedarantis kalambūras, esą Kaliningradas turi Klaipėdos uostą, o centrinė Rusija – Liepojos ir Rygos uostus.

Ypač keistai tai atrodo vertinant bendrą geopolitinę situaciją, kai Europos Sąjungos ir Danijos iniciatyva jau planuojama uždrausti Rusijos tanklaiviams su nafta plaukti per Baltijos jūrą ar bent biurokratinėmis kliūtimis sulėtinti šį srautą  griežčiau kontroliuojant kiekvieno laivo dokumentus, bandant sustabdyti nesankcionuotus subjektus.

Kodėl Rusijai tokie svarbūs Baltijos šalių uostai? Ji juk turi ir savų.

Rusija jau kelerius metus stato naują galingą grūdų terminalą šalia Sankt Peterburgo. Bet įvertinus logistikos kaštus, uosto užšalimo riziką, ilgesnį logistikos kelią, iš šio ir iš kitų Rusijos uostų vežami grūdai būtų maždaug 15-20 eurų/t brangesni. Taip jiems būtų sunkiau konkuruoti su Baltijos šalių grūdais populiariausiose rinkose.

Iš tiesų, kaip ir kalbėjome iš pradžių, Rusija vienas didžiausių mūsų konkurentų Afrikos, Artimųjų Rytų rinkose, o šiuo metu – ir mūsų naujose Amerikos žemyno kryptyse (Brazilija, Meksika ir kitos Pietų Amerikos šalys). Paprastas pavyzdys – viena pagrindinių Lietuvos kviečių importuotojų – Nigerija. Neseniai kalbėjau su partneriais šioje šalyje – jie atsisako mūsų kviečių, nes neseniai nupirko apie  1 mln. tonų pigesnių rusiškų grūdų, atkeliausiančių iš Baltijos uostų. Mums potencialūs pirkėjai tiesiai šviesiai sako – nebūtų šių grūdų, pirktume jūsų. Per Juodąją jūrą eksportuoti grūdus į Nigeriją Rusijai būtų per toli, o per Baltijos uostus – labai patogu, rezultatas – Nigerijos rinka šiemet mums jau prarasta.

Todėl kalbėdami apie rusiškų grūdų eksportą per Lietuvą, turime įvertinti kelis aspektus: Pirmiausia – moralinis, nes padedame agresoriui, užpuolusiam Ukrainą. Kitas – ekonominis. Padėdami Rusijos grūdų eksportuojantiems, kišame pagalius į savo eksporto ratus – mažiname Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą, kenkiame savo šalies ūkininkams.

Kaip jau ir kalbėjome, grūdai yra nesankcionuota prekė, tad, kaip suprantu, formaliai lyg ir negalima uždrausti to rusiškų grūdų tranzito per Lietuvą. Jei lietuviai, žinodami, kad jų uždirbti pinigai virsta ginklais, nukreiptais į Ukrainos žmones, ramiai miega, jų niekas negali  sustabdyti?

Priemonių tikrai yra, jei atidžiai vertintume visus, dalyvaujančius šioje rusiškų grūdų per Lietuvą tranzito grandinėje, nes, kaip jau ir minėjau, joje labai daug dalyvių: tai ir muitinė, leidimus išduodančios tarnybos, tarpininkai, ekspeditoriai, logistikos kompanijos, bankai ir pan. Juk rusiškų grūdų tranzitas per Lietuvą realiai veikia tik savo pelną matančių lietuviškų įmonių dėka.

Gal VMI, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė augalininkystės tarnyba, muitinė ir kitos leidimus išduodančios tarnybos galėtų atkreipti dėmesį – juk rusiška grūdų kilmės šalis matoma visuose dokumentuose, nesvarbu, kad pinigai galimai gaunami ir iš trečiųjų šalių. Neišdavus leidimų, rusiškų grūdų tranzito per Lietuvą srautas užsidarytų.

Ekspeditoriai, logistikos kompanijos, tarpininkai – ar jiems tikrai tik pelnas svarbus? Gal bankai galėtų atverti jiems akis? Prieš kelerius metus bankams tik pagrasinus, kad visiems, vežantiems grūdus į Iraną, bus nutraukti kredito limitai, situacija per vieną dieną susitvarkė, nors per metus į šią šalį iš Lietuvos buvo eksportuojama virš 1 mln. tonų grūdų. O jei tie patys bankai, veikiantys Latvijoje, užduotų tuos pačius klausimus ir Latvijos įmonėms, efektas Rusijos grūdų eksportui per Baltijos šalis būtų dar didesnis.

Galiausiai ar specialiosioms tarnybos nereikėtų atkreipti dėmesio į prie šio eksporto prisidedančias ir milijoninius pelnus gaunančias įmones? Kur nukeliauja jų uždirbti pinigai? Ar jie negalėtų pakenkti mūsų šalies saugumui?

Dabar situacija klostosi paradoksali – patys mažiname mūsų šalies įmonių konkurencingumą tuo pačiu padėdami šaliai agresorei. Dėl ukrainietiškų grūdų eksporto tuoj pat kilo triukšmas, o štai prieš kur kas didesnius rusiškų grūdų eksporto kiekius, atrodo, užmerkiame akis.

 

Partnerio turinys

Kęstutis Navickas

Rusijai eksportuojant grūdus per Latviją, jie į Lietuvą nepatenka, sako ministras

 

Vilnius, gruodžio 1 d. (BNS). Įtariant, kad per Latviją į Europos Sąjungą įvežami Rusijos grūdai, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad šie kroviniai keliauja tranzitu ir į Lietuvą nepatenka. Vis dėlto Kęstutis Navickas pripažįsta, kad Latvijos vyriausybė turėtų imtis veiksmų.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas ragina stiprinti kontrolę Lietuvos pasienyje su Latvija. kad rusiški grūdai nepatektų į Lietuvą.

K. Navickas sako, kad rusiški grūdai į Lietuvą nepatenka.

„Iš Rusijos grūdai keliauja geležinkeliu ir tai labai lengva sukontroliuoti, tas matosi, tai yra deklaracijose. Pasitikrinau, tikrai buvo tas nuogąstavimas, ar mūsų uoste neatsirado latviškų (rusiškų iš Latvijos – BNS) grūdų, tai tokios informacijos nėra, uostas patvirtino, kad latviškų grūdų nėra“, – penktadienį LRT radijui sakė K. Navickas.

„Bent aš informacijos, kad Rusija eksportuoja per latvius į Europos Sąjungą, tokios informacijos neturiu. Kokią informaciją aš turiu, tai kad Rusija per Latvijos uostus išveža savo grūdus“, – pridūrė jis.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad iš Rusijos į Latviją iki šiol įvežta apie milijonas tonų grūdų.

„Šokiruojantis faktas, kad Latvija, o galbūt ir kitos gretimos valstybės – niekas to nežino, nes nėra jokios kontrolės – importuoja iš šalies agresorės grūdus (...) Beveik milijonas tonų iš Rusijos yra įvežta grūdų“, – LRT radijui sakė A. Macijauskas.

Jo manymu, reikėtų stiprinti kontrolę Lietuvos pasienyje su Latvija ir stebėti, ar rusiški grūdai nepatenka į Lietuvą.

„Niekas negali to garantuoti, nes jokios kontrolės, kur tie grūdai keliauja įvažiavę į Latviją, per Latvijos–Rusijos sieną, nėra. Tai jeigu jau Latvijos vyriausybė nieko nedaro, tai galėtų Lietuvos Vyriausybė užtikrinti, kad iš Latvijos į Lietuvą tokie grūdai nepapultų ir tą galima padaryti, niekas nedraudžia to padaryti, tiesiog reikia įvesti laikiną pasienio kontrolę visuose sienos kirtimo punktuose turi dirbti mūsų tarnybos ir bet kokį transportą su grūdais iš Latvijos stabdyti ir labai nuodugniai tikrinti, kokia tų grūdų kilmė“, – kalbėjo A. Macijauskas.

Ministro K. Navicko teigimu, yra rizikos, kad rusiški grūdai gali būti įvežami klastojant jų kilmės dokumentus.

„Yra rizikų (...) klastojimas dokumentų galimas ir čia, aišku, jau būtų baudžiamoji atsakomybė asmenų, kurie tai daro“, – teigė K. Navickas.

Jo teigimu, rusiškų grūdų gabenimas per Latviją turėtų būti šios šalies klausimas: „Aišku, kad nei mums nepatinka, nei Latvijos vyriausybei, kad tas procesas vyksta, tik, aišku, klausimas lieka atviras – kodėl Latvijos vyriausybė nesiima veiksmų“.

Pasak ministro, ES sankcijos maisto produktams iš Rusijos netaikomos, tačiau grūdų įvežimą į Bendriją būtų galima apriboti draudimais, susijusiais su transportu, nors priimti tokį Briuselio sprendimą būtų sudėtinga.

„Čia jau yra klausimas dėl tam tikrų transporto apribojimų, kai buvo mūsų atveju dėl kalio trąšų, tai mūsų Vyriausybė priėmė iš karto ryžtingą sprendimą (...) Tai šitoje vietoje ar bus galima kažkokiu būdu, kad gautume Europos Sąjungos bendrą sankciją pervežti arba naudoti Europos Sąjungos uostus rusiškiems grūdams, tai čia klausimas atviras, aišku, jį priimti labai sunku bendrai“, – kalbėjo K. Navickas.

 

Autorius Valdas Pryšmantas / BNS

ŪP redakcijos nuotr.

 

Dalintis
2024/03/04

Kęstutis Girnius. AR LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKA – VERTYBINĖ?

Lietuva pabrėžtinai skelbia vykdanti vertybinę politiką, turėdama omenyje Vakarų liberaliosios demokratijos vertybes, teikianti pirmenybę žmogaus laisvei ir teisėms bei teisingumui, rinkos ūkiu pagrįstai demokratinei santvarkai, visų gerovei ir pa...
2024/03/04

Kovas žmonių draugas ar priešas?

Kovo 4 d. minima kaip Kovarnių arba Kovų diena. Tikima, kad būtent šiomis dienomis į Lietuvą iš žiemaviečių sugrįžta kovai, taip primindami apie atėjusį pavasarį. Kovai iš tikrųjų pavasarį parskrenda netgi anksčiau nei pavasar...
2024/03/04

Nauji įtarimai dar keturiems savivaldybių tarybų nariams dėl neteisėtai pasisavintų savivaldybės lėšų

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) toliau atlieka ikiteisminius tyrimus dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti.
2024/03/04

Pirmą kartą šiais metais Lietuvoje pigo degalai, o biokuro kaina ir toliau išlieka mažiausia Baltijos šalyse

Per savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje padidėjo 2 proc., Brent naftos kaina paaugo 0,7 proc., bet biokuras atpigo dar 2,4 proc., o gamtinių dujų kaina nukrito 3,9 procento. Vidutinės degalų kainos Lietuvoje pirmą kartą šiais metais ...
2024/03/04

Vieni protestuoja, kiti – puotauja

Tuo metu, kai viena žemdirbių skėtinė organizacija – Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) – planavo ūkininkų protesto akcijas, kurios dabar vilnija po visą Europą, kita – Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) – ruošėsi dviejų dienų ko...
2024/03/04

VMVT persitvarko: atskirtos paslaugų ir kontrolės funkcijos

Pasibaigė vienas svarbiausių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pokyčių etapų: siekiant efektyvumo ir skaidrumo, buvo pakeista Tarnybos struktūra. Ji įsigaliojo nuo 2024 metų vasario 14 dienos. Šiuo metu toliau vykdomi pert...
2024/03/04

„John Deere“ su trimis visiškai naujais modeliais 9RX traktorius perkelia į naują dimensiją

Šių metų parodoje „Commodity Classic“ Hiustone, Teksaso valstijoje (JAV), kompanija „John Deere“  pristatė galingiausią kada nors sukurtą serijinį traktorių, praplėsdama 9RX asortimentą 9RX 710, 770 ir 830 model...
2024/03/04

Kokios nemokamos pagalbos gali sulaukti klausos sutrikimų turintys pacientai?

Minint Tarptautinę klausos dieną, ligonių kasų specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir medicinos priemonės klausos sutrikimų turintiems žmonėms yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.&n...
2024/03/04

Finansavimo sunkumai: skolinimosi apimtys – 2016 metų lygyje

Žemės ūkio sektorių pastaruosius metus skausmingai karpo pajamų ir išlaidų žirklės, atsiradusios 2022 m. dėl karo Ukrainoje ir drastiškai augusių dujų kainų. „Finora Bank“ vyr. analitikas Vaidotas Šumskis atkreipia...