Ukrainos Rados komiteto vadovas Vilniuje: ES turėtų konfiskuoti Rusijos turtą, ne įšaldyti

Pasak jo, konfiskuotas Rusijos turtas galėtų būti naudojamas Ukrainos atstatymui po karo metu padarytos žalos.

„Įšaldyti Rusijos pinigų nepakanka. (...) Šie pinigai turėtų būti konfiskuoti. Aš siūlyčiau juos naudoti kaip atgrasomąją priemonę prieš Rusiją“, – interviu BNS šią savaitę sakė O. Merežka, dalyvavęs Vilniuje surengtame Kalinausko forume.

„Pavyzdžiui, kaip šiandien ar vakar, kai Rusija bombarduoja ar apšaudo civilinius objektus, pavyzdžiui, elektros linijas, ir žūsta civiliai gyventojai, Vakarai turėtų iš karto skirti kelis milijardus JAV dolerių iš šių įšaldytų pinigų“, – pridūrė jis.

Taip jis kalbėjo ES vadovams ketvirtadienį sutarus toliau dirbti dėl plano, pagal kurį pajamos iš įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų būtų panaudotos Ukrainai apginkluoti. Pagal siūlymą Kyjivui būtų galima skirti apie tris milijardus eurų per metus.

Maskvai užpernai įsiveržus į Ukrainą Bendrija įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto bloke.

„Vakaruose turime įvairių rusiškų pinigų. Turime suverenių Rusijos aktyvų, kurie priklauso Rusijos valstybei. Nėra absoliučiai jokių abejonių, kad šie pinigai turėtų būti ne tik įšaldyti, jie turėtų būti konfiskuoti ir perduoti Ukrainai. (...) Rusija turėtų sumokėti už mūsų ekonomikai padarytą žalą“, – sakė O. Merežka.

Politiko teigimu, Rusija jau yra sunaikinusi trečdalį Ukrainos ekonomikos.

Pasak jo, Rusijos oligarchų pinigai taip pat turėtų būti įšaldyti, konfiskuoti ir perduoti Ukrainai.

Sprendimai dėl rusiškų grūdų – nepakankami

Šią savaitę Europos Komisija taip pat pasiūlė kelis kartus padidinti tarifus Rusijos ir Baltarusijos grūdų impotui, tačiau O. Merežka tvirtina, jog to nepakanka.

Nors komisija teigia, jog dideli tarifai turėtų padaryti šiuos grūdus nekonkurencingais ES rinkoje, O. Merežka sakė, kad panašūs ribojimai turi būti įvesti didesniam kiekiui prekių.

„Sankcijos yra geros, bet reikia žiūrėti į galutinį sankcijų tikslą, o galutinis tikslas yra visiškai izoliuoti Rusiją. Todėl jau taikomos sankcijos yra geros, tačiau jos nėra tokios veiksmingos, kokios galėtų būti. Rusija turėtų būti visiškai izoliuota – politiškai, ekonomiškai, diplomatiškai“, – teigė jis.

Dieną anksčiau Bendrija taip pat susitarė apriboti kai kurių ukrainietiškų žemės ūkio produktų, įskaitant kai kurias grūdų rūšis, neapmuitintą importą, kuris buvo leistas prasidėjus Rusijos invazijai, tačiau sukėlė didelius ūkininkų protestus daugelyje bloko šalių.

Ginčai dėl prekybos Ukrainos žemės ūkio produkcija skatina ekspertus nerimauti, jog sutarti dėl šalies narystės ES bus daug sunkiau, nei manyta iki tol.

Artėjant birželį vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams, apie bloko plėtrą kalbama kuo mažiau, skelbia leidinys „Politico“. Anot jo, Europos lyderiai vengia kalbėti, ką ES valstybėms reikštų jei Ukraina taptų nare – jos turės mokėti daugiau ir gauti mažiau, be to, 44 mln. gyventojų turinti šalis turėtų nemažai įtakos ES institucijose, neramina ir didesnė konkurencija.

O. Merežkos nuomone, ekonominiu požiūriu Ukraina nebus našta, o privalumas ES vystymuisi.

„Manau, kad kalbant apie konkurenciją, tai yra tam tikras klaidingas suvokimas, kuris patenka į Putino propagandos rankas, nes iš tikrųjų Ukraina gali būti didžiulė rinka Europoje pagamintoms prekėms“, – kalbėjo jis.

„Kad pradėtume šį kelią į Europos Sąjungą, mums prireikė dviejų revoliucijų, turiu omenyje Oranžinę revoliuciją ir Orumo revoliuciją. Abi šios revoliucijos buvo skirtos Ukrainos prisijungimui prie Europos šeimos, o šis karas lėmė tai, kad mes sumokėjome didžiulę kainą už savo norą tapti Europos šeimos dalimi“, – pridūrė O. Merežka.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininkas teigė manantis, kad Lietuva, Lenkija ir Ukraina turėtų plėsti Liublino trikampio veiklą.

Jis svarstė, kad kurioje nors iš šalių galėtų atsirasti bendras universitetas, skirtas Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos jaunimui.

Autorė Greta Zulonaitė / BNS

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Olga Posaškova).