Ukrainos žemdirbiai Lietuvoje tariasi dėl grūdų eksporto

Ukrainos žemės ūkio tarybos pirmininkas Andrėjus Dykunas bei jos nariai, ūkininkai Keisas Huizinga ir Sergejus Šarapovas pirmadienį susitinka su Lietuvos žemės ūkio ministru ir kelių Seimo komitetų vadovais. Taip pat jie lankysis Klaipėdos jūros uoste. Antradienį Dotnuvoje vyks susitikimas su daugiausia Lietuvos žemdirbių vienijančios Žemės ūkio tarybos nariais, ūkininkais, vyks diskusija dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Lietuvą.

„Mums svarbiausia pasiekti jūrą, nes ten pajėgumai yra didžiausi. (...) Dirbti su Baltijos valstybėmis ir to pakaks. Tik tomis sąlygomis, kad veiks žaliasis koridorius, veiks transporto subsidijos, tada veiks ir visa sistema, todėl kad šiandien, apskaičiavus dabartinės logistikos nuostolius, ji neveikia. Ji yra, bet labai brangi“, – spaudos konferencijoje Seime pirmadienį sakė A. Dykunas.

Grūdų tranzitui reikia subsidijų

Tačiau ilgalaikiam Ukrainos grūdų tranzitui reikia investicijų. Be subsidijų ukrainietiškų gūdų eksportuoti per Europos uostus neapsimoka, sako Kaimo komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Be subsidijų gabenti neapsimoka ir neapsimokės, todėl tie grūdai ir nekeliavo visą pusmetį arba keliavo labai nežymiais kiekiais (...) Joks tranzitas ne per Lenkiją į Lietuvą turbūt nėra įmanomas, todėl tie siekiai mūsų turėtų būti šiandien sprendžiami, džiaugiuosi, kad pradedame klausimus konkretizuoti ir, žinoma, įtraukdami Europos Sąjungą“, – spaudos konferencijoje sakė V. Pranckietis.

Ukrainos žemdirbių atstovai sako, kad šiuo metu grūdai į užsienį gabenami per Dunojaus uostus, tačiau toks transportavimas eksportuojamų grūdų tonos pervežimą brangina 60–70 JAV dolerių, o šalies ūkininkų dėl to bendrai patiriami nuostoliai siekia 10 mlrd. eurų.

A. Dykuno teigimu, šiemet Ukrainoje gali susidaryti iki 30 mln. tonų aliejinių ir grūdinių kultūrų perteklius – derlius dėl palankių orų šiemet yra maždaug 25–30 proc. didesnis nei pernai.

Svarstomi sprendimai

Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako, kad norint padėti išvežti grūdus iš Ukrainos taip pat siekiama grūdų tranzito per Europą.

„Mes aptarėme kelias tokias kryptis, kuriomis ir dirbame, ir toliau reikia dirbti. Tai ir žaliasis koridorius, kad produkcija, kuri yra pagaminama šiandien Ukrainoje, iškeliautų į pasaulį“, – spaudos konferencijoje sakė K. Starkevičius.

Taip pat svarstoma anksčiau ES taikyta intervencinių perteklinių grūdų supirkimo galimybė – jų kainai nukritus žemiau 100 eurų už toną, jie galėtų būti superkami ir saugomi, taip palaikant jų kainą rinkoje.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad tokia praktika yra.

„Toks modelis yra Europoje, jis veikė anksčiau, jo dabar tiesiog neveikia jau maždaug 15 metų, bet reglamentas galiojantis. (...) Reikėtų kalbėtis turbūt Europos Sąjungos institucijose (...), kad galbūt tokį patį modelį būtų galima pritaikyti Ukrainoje“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Macijauskas.

Visus tris pagalbos Ukrainos grūdų eksportuotojams klausimus planuojama aptarti bendrame Ukrainos Rados, Lenkijos ir Lietuvos Seimo narių susitikime.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas praėjusią savaitę sakė, kad Rusijai nuo liepos 17 dienos pasitraukus iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Juodąją jūrą, Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau, anot jo, didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.

Užsienio reikalų, susisiekimo ir žemės ūkio ministrai Gabrielius Landsbergis ir Marius Skuodis bei Kęstutis Navickas liepą bendru laišku paragino Europos Komisiją stiprinti alternatyvų Ukrainos grūdų eksporto maršrutą per Baltijos šalis.

Lietuva taip pat siūlo kelią per Baltijos šalis, kuris palengvintų Ukrainos grūdų transportavimą ir eksportą – muitinės formalumai, fitosanitarinė patikra ir kitos procedūros galėtų būti perkeltos nuo Ukrainos-Lenkijos sienos iki Europos Sąjungos uostų, pavyzdžiui, Klaipėdos.

Nerimauja ir mūsų žemdirbiai

Lenkija iš ES prašo 1 mlrd. Eurų paramos infrastruktūrai modernizuoti, kad būtų galima padidinti grūdų pervežimą. Po to, kai Rusija liepą nusprendė pasitraukti iš Juodosios jūros susitarimo, kai buvo leidžiama plukdyti ukrainietiškus grūdus į Turkiją, eksportas šia jūra beveik sustojo.

Per ES šalis tranzitu ukrainietiška produkcija keliauja nuo tada, kai dėl Rusijos invazijos buvo užblokuoti Ukrainos tradiciniai Juodosios jūros laivybos keliai. Tačiau dėl logistinių problemų grūdai užsilieka bloke ir čia muša kainas. Dėl to šiemet vyko lenkų ūkininkų protestai. Beje, Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Bulgarija yra vienašališkai uždraudusios ukrainietiškų grūdų ir kitų žemės ūkio produktų importą.

Pasak LGAA vadovo Aušrio Macijausko, mūsų žemdirbiai irgi nerimauja, kad ukrainietiški grūdai neišstumtų lietuviškų iš rinkos. Pernai jau buvo tokių atvejų, kai vietoje įprastai į Rytų Lenkiją parduodamų lietuviškų grūdų, lenkai pirko pigesnius ukrainietiškus. grūdus.

„Pernai ukrainietiški grūdai važiavo per Lietuvą, o į mūsų šalį buvo įvežta daugiausia kukurūzų. Bet jie išstumia lietuviškus pašarus. Jeigu kiaulių fermos, paukštynai naudoja daugiau pigesnių ukrainietiškų kukurūzų, tai mažiau sušeria lietuviškų kviečių ar miežių.

Mes neprieštaraujame, kad vyktų ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą, tačiau turi būti atitinkama kontrolė, kad tie grūdai, įvažiavę į Lietuvą, sėkmingai ir išvažiuotų iš jos, kad neliktų, nenusėstų šalyje. Tokia mūsų Grūdų augintojų asociacijos pozicija,– kad būtų užtikrinta šio tranzito kontrolė. Kol kas šiemet ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą nevyksta, nes grūdai yra atpigę, o transporto kaštai padidėję, tad neapsimoka vežti. Tačiau jei ES mokės subsidiją iki Klaipėdos uosto, tuomet grūdų tranzitas vyks. Kiek teko girdėti, tariamasi dėl subsidijų už grūdų pervežimą per ES teritoriją iki uostų“,— kalbėjo A. Macijauskas.

Tradicinės Ukrainos grūdų rinkos – daugiausia Šiaurės Afrikos ir kitos trečiosios šalys. Anot LGAA vadovo, reikėtų suprasti, kad vieną dieną Ukraina ir jos žemės ūkis bus Europos Sąjungoje, teks konkuruoti vieningoje rinkoje. Tam turėtų ruoštis ir Lietuvos žemdirbiai, ir politikai.

BNS ir LGAA informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.