Upė be laivybos yra geografija. Upė su laivyba – ekonomika

Paskutinius penkerius metus tenka dalyvauti įvairiose diskusijose, kad Lietuva neišnaudoja potencialo dėl laivybos vidaus vandenyse, ir čia glūdi labai didelis potencialas, kurį jau eksploatuoja tokios Vakarų šalys kaip Vokietija, Lenkija, Prancūzija bei Skandinavija, kur gamtosauga yra itin stipri ir vertinama. Mes nesiryžtame ir neįgaliname savo potencialo, kuris yra didelis ir, kas įdomiausia, nėra užimtas stambaus verslo – tai smulkiojo ir vidutinio verslo šaka.

Europoje yra 37 tūkst. kilometrų vandens kelių, kuriais galima plaukti pramoginiais laivais. Lietuvoje apie 1000, bet naudojame tik pusę, nes kiti – apleisti. Europos statistika rodo, kad kilometras vandens kelio sukuria apie 500 tūkst. eurų pajamų smulkiajam ir vidutiniam verslui kasmet (kavinės, marinos, laivai, laivų priežiūra, turizmas). Potencialiai turime 500 mln. eurų pajamų „ant stalo“, bet jų nepasiimame.

Ekonomikos mokslo pradininkas Adamas Smithas veikale „Tautų turtas“ dar 1776 metais rašė: „Geri keliai, kanalai ir laivybai tinkamos upės, mažindamos transportavimo išlaidas, priartina atokius regionus prie miestų ekonominių galimybių. Todėl jie yra vieni svarbiausių infrastruktūros patobulinimų.“

Perfrazuojant galima pasakyti: upė be laivybos yra geografija, upė su laivyba – ekonomika. Bet ekonomika vyksta per lėtai, nors ir su gerais pasiekimais. Geri rezultatai – pagaliau atgyja strategiškai svarbus Šventosios uostas, pagaliau atkemšamas Vilhelmo kanalas Klaipėdos regione, kuriasi uostas Jurbarke ir dar daug kitų projektų, tačiau jie yra lydimi pasipriešinimo ir lozungų apie neva darkomą gamtą iš aktyvistų, kurie nori turėti monopoliją poveikio aplinkai vertinimuose ir panašiuose projektuose. Stabdoma plėtra.

Per paskutinius penkerius metus daug kartų teko diskutuoti apie tai, kad reikia įveiklinti Nerį nuo Kauno iki Jonavos. Buvo parengti projektai ir paskaičiuotos investicijos, kurios yra minimalios apimties. Gylių pakanka didžiąja apimtimi, ir reikia tik žymėti kelią bei užtikrinti saugią laivybą. Tarp Kauno ir Jonavos yra 40 kilometrų Neries ruožas, kuris galėtų pagyvinti veiklą upėje, suartinti du miestus ir sukurti pridėtinės vertės, kuri potencialiai gali siekti iki 20 mln. eurų pajamų kasmet, jei remiamės europine statistika.

Laivyba užmiega žiemos miegu, bet gal galėtume išnaudoti laiką, kad kitą laivybos sezoną turėtume turtingesnę šalies laivybos kelių infrastruktūrą, kuri gali prisidėti prie Lietuvos ekonomikos.