Upelių renatūralizacijos už 7 milijonus eurų grimasos

Klausė, kas ištrauks akmenis ir kelmus?

Klausimą dėl į sureguliuotus upelius sukrautų akmenų ir kelmų išvežimo Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK), kur buvo pristatytas Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 m. plano įgyvendinimo veiksmų planas, kėlė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

„Akmenys ir kelmai į melioracijos griovius verčiami nesuderinus su žemės savininkais, kurių sklypai ribojasi su tais grioviais. Šių šlaitai irgi yra žemės savininkų nuosavybė. Tiek žemėtvarkininkų tarnyba, tiek rajonų savivaldybių Žemės ūkio skyriai, derindami projektus – juos mačiau savo akimis, – užrašė, kad suderinta su žemės savininkais, bet taip nėra. Kas visa tai dabar ištrauks ir išsiveš, kad nebūtų gadinamas žmonių turtas?“ – klausė LŽŪBA vadovas.

J. Sviderskis „Ūkininko patarėjui“ konstatavo, kad toks procesas esą panašus į valstybės institucijų savivalę. „Daugeliu atvejų yra paradoksas: žemėtvarkininkai tik kraipo galvas, griovys valstybinis, o jo šlaitas – privati nuosavybė, žmogui žemė atmatuota iki griovio vidurio ar iki griovio krašto. Renatūralizacijos pasekmės guls ant žemės savininkų. Aišku, procesas nėra toks greitas, ryškių problemų gal dar ir nesimato. Melioracijos grioviai nevalomi, nešienaujami, medžių šakos, lapai plaukdami kabinsis už akmenų ir kelmų, ir neišvengsime užtvenkimų. Vanduo dabar prabėga, bet po metų kitų bus kaip su bebrų užtvankomis, dėl kurių skandinamas bene 25 tūkst. ha plotas“, – žemdirbių rūpestį išsakė LŽŪBA generalinis direktorius.

Kalbėjo apie spaudimą dėl projektų

Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius atskleidė dar vieną įdomų niuansą: „Iškyla dar viena labai svarbi problema – žmonės nenori šnekėti, nes bijo nemalonės, kad gali atvažiuoti kontrolieriai. Grįžta laikai, kai bijoma pasiskųsti. Tai net ima keroti, žmonės tikrai vengia kalbėti.“

Apie tokias situacijas viešai buvo užsiminta dar 2021 metais. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius, KRK diskutuojant apie upelių renatūralizacijos projektus, sakė apie tai girdintis nerimą keliančius atsiliepimus. „Dažnai žmonėms iki galo nepasakoma tiesa, kaip būtų atlyginama atsiradusi žala. Kitas dalykas, jeigu sklypo savininkas yra ūkininkas, būna esą pagrasinama, kad jei nepasirašysi dokumentų, gali sulaukti išskirtinio aplinkos apsaugos inspektorių dėmesio. Dar įdomiau, kad ir iš savivaldos lygio atstovų išgirstu apie tai, kad jie taip pat esą spaudžiami – jei nesutiks dėl tokių vykdomų projektų, tada atitinkamai nebus derinami kiti projektai, kur reikalingas aplinkosaugininkų parašas. Tai kelia labai rimtą susirūpinimą“, – dar prieš kelerius metus viešai perspėjo LŪS lyderis.

Su ūkininku nederino

LŪS Joniškio skyriaus pirmininkas Julius Vaitekūnas ŪP pasakojo apie Ašvinės upelio renatūralizaciją. Pernai rudenį šio upelio atkarpoje, kur šalia plyti jo sklypas, pamatė įtvirtintus medžio kelmus. Pamanė, kad čia greičiausiai ir bus ta renatūralizacija. „To upelio vaga uždumblėjusi, kiekvieną pavasarį jis išsilieja po 20–30 metrų į šalis, apsemia sodybą. Dabar ten surideno kelmus, pritvirtino juos pagaliais. Niekas nieko niekam nesakė, neperspėjo, nesuprantame, kam to reikia? Kažkokia mistika. Mano laukas šalia, bet niekas nederino, kaip ir su kitais žemių savininkais“, – stebėjosi Joniškio rajono ūkininkas.

Tiesa, vyras užsiminė, kad dėl kito to krašto upelio renatūralizacijos projekto buvo renkami žmonių parašai, bet visų reikiamų savininkų sutikimas, regis, nebuvo gautas. „Ten projektas stebuklingai sustojo, o pas mus atsirado kelmų. Nerandame logikos, kam to reikia – kad kreivotų vagą ir graužtų šlaitą? Taip bus blogiau melioracijos sistemoms, dabar kaip tik tame lauke turiu tokių problemų. Pavasarį viena vieta buvo užtvinusi, rudenį reikės ieškoti sprendimo, nes drenažo žiotis – dumble, nors ji ir buvo atnaujinta prieš kelerius metus. Taip atsitiko, kad užmirkimų atsirado lauke, kur pernai rudenį įvertė kelmus. Gal čia tik sutapimas“, – svarstė ūkininkas.

Ašvinės upelio atkarpoje įtvirtinti medžio kelmai turbūt irgi yra ta renatūralizacija.

J. Vaitekūno manymu, upelio vagą reikia tvarkyti ir valyti, o ne kelmais užversti. Pasak jo, jeigu aplinkosaugininkams jau taip reikia ridenti akmenis ir kelmus į sureguliuotus upelius, tokių galėtų pasidairyti ten, kur nėra dirbamų laukų. Kai tokie procesai vyksta žemdirbystės kraštuose, ūkininkai ir specialistai tik kraipo galvas.

Vadina pinigų taškymu

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos vadovas Martynas Puidokas prieš kurį laiką savo socialinio tinklo paskyroje piktinosi, kaip švaistomi valstybės pinigai: „Valstybės pinigų taškymo malūnas ir toliau sukasi visu tempu. Ką mūsų tėvai, seneliai sukūrė, tą dabartinė karta sugriaus. Kol provincijos gyventojai svajoja apie asfaltą prie namų, Vilniuje atsiranda pinigų asfaltui skusti ir gatvėms siaurinti. Kol užsimerkiama prieš akivaizdų faktą, kad daugybė kaimų, miestelių ar net miesto gyventojų neturi jokių nuotekų valymo įrenginių, žemdirbiai kaltinami vandenų teršimu. Kol melioracijos sistemoms, kurios aptarnauja kelių, miškų, miestų infrastruktūrą, lėšų amžinai nepakanka, akmenims versti į tuos griovius pinigų yra. Gal lėšų taškymas nuo šiol turi ir kitą pavadinimą – „Upelių renatūralizacija“?“

Ūkininkas nufilmavo akmenis, kuriuos ruošiamasi suversti į sureguliuoto upelio vagą. Taip pat nemokamai atliktą „renatūralizaciją“ – bebrų suręstą užtvanką.  „Dabar tie akmenys jau suridenti į melioracijos griovį. Tai yra galimybė įsisavinti europines lėšas. Vienas mano laukas ribojasi su renatūralizuota vaga. Ten dar ir medelių ant sklypo ribos pasodino, nors, kiek žinau, turėjo palikti tam tikrą atstumą. Iš tikrųjų niekas nieko nederino, neklausė, pagal juos tai vyksta valstybinės žemės ribose. Taip, griovys valstybinis, bet nėra tikslių ribų, kur jis priklauso valstybei, o kur jau nebe. Mes, žemdirbiai, neturime plano, kuriame aiškiai matytume, kiek tavo žemėje yra atitinkamų sausinimų įrenginių. Tai nesutvarkyta, kyla konfliktų ir dėl tų 3 metrų pagriovių. Čia valstybė mato tik galimybę, kaip įvykdyti Europos reikalavimus, gal taip nuima spaudimą nuo kitų sektorių“, – samprotavo M. Puidokas.

Nustebino įkainiai

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos vadovas sakė pasidomėjęs tokių projektų darbų įkainiais ir liko nustebęs. „Pavyzdžiui, krūmų surinkimas ir išvežimas iki 3 km, kai kelmynas retas, – 1 ha kaina 750 Eur, lapuočių medžių (kg) panešimas iki 300 m atstumu – 1,2 Eur, sodinimo vietų medžių sodinukams paruošimas (tai būtų duobutės iškasimas) – 9 Eur, medžio sodinukų sodinimas paruoštoje vietoje – 24 Eur, apsauginės tinklinės tvorelės įrengimas aplink sodinukus – 19 Eur. Kai sodinama daug, susidaro gana įspūdingos sumos“, – skaičiavo ūkininkas.

O įkainiai už kelmų panešimą ir tvirtinimą pagal pakrantę, akmenų metinių įrengimas upės dugne ar pakrantėje ir dar kiti darbai matuojami šimtais eurų.

Vengia ar nevengia susitikti?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 82, 2023 m. liepos 25 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Martyno PUIDOKO, Juliaus VAITEKŪNO ir redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.