Upių vientisumo atkūrimas – nauda gamtai ir žmogui

Kelia nelaimių riziką

„Įgyvendinant upių vientisumo atkūrimo projektą, demontuojami arba pertvarkomi seni statiniai, kurie dešimtmečius nebeatlieka pirminės funkcijos. Dažniausiai tai – elektros gavyba. Jie bet kada gali nugriūti patys ir kelia pavojų vietos gyventojams, dažniausiai jauniesiems smalsuoliams, kuriuos itin traukia tokios vietos. Taip pat šių statinių priežiūra kasmet reikalauja lėšų, todėl juos pašalinti naudinga ir savivaldybių administracijoms. Aplinkosaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad nebenaudojamus hidrotechninius statinius reikia demontuoti arba pertvarkyti ir dėl to, kad, esant tam tikroms klimato sąlygoms, pavyzdžiui, intensyvioms liūtims ar ledonešiui, jie didina potvynių riziką, – pažymi I. Banytė. – Pašalinus nenaudojamas užtvankas ir kitus hidrotechninius statinius, atlaisvintoje upės vagoje, laikui bėgant, atsikuria visa ekosistema – atgyja augmenija, vėl gali laisvai migruoti žuvys. Tačiau upių vientisumo atkūrimas naudingas ne tik gamtai, bet ir vietos bendruomenei.“

Pasak pašnekovės, pirmiausia, kraštovaizdžio nebegadina neprižiūrimi morališkai pasenę statiniai, o vėliau galima džiaugtis pagerėjusia upės vandens kokybe, vėl mėgautis poilsiu gamtoje. Dėl pokyčių atgyja ir ekoturizmas, atsiranda daugiau vietų žvejybai, kyla nekilnojamojo turto vertė ir kt.

Pirmieji rezultatai džiugina

APVA vyriausioji projektų vadovė pasakoja, kad pagal pirminį projekto įgyvendinimo planą numatyta demontuoti arba pašalinti devynis statinius, kurie buvo atrinkti pagal Aplinkos ministerijos užsakytą užtvankų įvertinimo studiją. Joje buvo identifikuotos didžiausią žalą gamtai darančios užtvankos ir savivaldybių administracijų išreikštas poreikis demontuoti jas. „Tačiau prie teigiamų aspektų atsiranda ir vietinių bendruomenių pasipriešinimas užtvankų demontavimui, nes dalis statinių yra tapę neatsiejama kraštovaizdžio dalimi, bendruomenių susibūrimo vieta ir pan. Labai svarbu palaikyti ryšį su bendruomenėmis, išgirsti jų lūkesčius bei nuogąstavimus ir priimti visapusiškai palankius sprendimus, – aiškina Gamtos apsaugos projektų skyriaus vyriausioji projektų vadovė. – Nors, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, pas mus dar nedaug demontuotų ar pertvarkytų užtvankų, bet Salanto upės atlaisvinimas buvo pripažintas vienu iš penkių geriausių upės vientisumo atkūrimo projektų Europoje. Projekto darbai buvo baigti 2022 m. – likviduota užtvanka, įrengtos dirbtinės nerštavietės, sutvarkyta aplinka.“

Anot ŪP pašnekovės, taip pat gyventojų džiaugsmui įrengtas tvenkinys su nedideliu paplūdimiu, kompensuojant senąjį, kurio dėl nepalankios ekologinės, estetinės būklės jau daugelį metų nebebuvo galima naudoti rekreacijai. Tvenkinys buvo tik momentinis projekto naudos pavyzdys, o šiandien jau atsikuria aplinka, galima išvysti seniai matytas ne tik žuvų, bet ir kitas biologinei įvairovei svarbias rūšis, pvz., ovaliąsias geldutes.

„Kitas puikus pavyzdys, administruotas APVA, yra naujausias projektas Kėdainių r. Pašalinus bene penkis dešimtmečius neeksploatuotą, avarinės būklės Kruosto hidroelektrinę, buvo atlaisvinta apie 14 km ilgio Nevėžio upės ruožas. Po visiško statinio demontavimo iš karto buvo galima pasidžiaugti, kad kraštovaizdžio nedarko apleisti statiniai, o tikrąją naudą, atsikūrus ekosistemoms, bendruomenė patirs netolimoje ateityje“, – tvirtino I. Banytė.

Sugrįžo žuvys

Apie upių vientisumo atkūrimo naudas pasakoja ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos vyriausiasis specialistas Antanas Kubilius. „Mūsų direkcija 2021–2022 m. įgyvendino projektą „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto užtvanka ir vandens telkinio būklės gerinimas, siekiant atkurti Salanto upės vagą“. Jo metu buvo demontuota Salantų miesto užtvankos vandens pralaida, atkurta Salanto upės vaga, įrengiant dirbtines nerštavietes, šlapynę, apsaugančią Salanto upę nuo atsitiktinės taršos, taip pat sukurtas Salanto upės užutekis, – vardija ŪP pašnekovas. – Įgyvendinus projektą, žuvų migracijai bus atvertos 46 km ilgio Salanto ir jo intakų atkarpos su 29 km ilgio ruožais, tinkamais reofilinių žuvų maitinimuisi ir veisimuisi.“

A. Kubilius džiaugiasi, kad teigiamas poveikis Salanto upės ekosistemai buvo pastebėtas iškart. „Demontavus užtvanką Salanto upėje, aukščiau užtvankos (apie 1,5 km ilgio ruože) atsikūrė upių rėvos, kurios buvo užneštos smėliu labai sulėtėjus upės srovei. Pirmaisiais metais, kai dar buvo atkuriama Salanto upės vaga, užfiksuotos neršiančios migruojančios upinės nėgės. Dabar nėgės išnaudoja visą atvertą Salanto upės ruožą, o upinių nėgių populiacija tapo stabili ir pagal specifinius rodiklius yra geros būklės. Sėkmingas upinių nėgių sugrįžimas ypač džiugina, nes Salanto upė priklauso „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijai, įsteigtai būtent nėgių apsaugai, – pažymi specialistas. – Taip pat šiemet buvo pastebėtas gausesnis šlakių nerštas atvertoje Salanto upės atkarpoje, o pavasarį pavyko užfiksuoti šlakių jauniklių migraciją į Jūrą.“

Atsiranda naujų rūšių

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos vyriausiasis specialistas atkreipia dėmesį, kad buvusio tvenkinio teritorijoje atkurtoje upės vagoje pagal ichtiologinius tyrimus fiksuojama gera upės ekologinė būklė, įrengtose dirbtinėse nerštavietėse neršia upinės nėgės, žiobriai, upėtakiai. „Taip pat stebima saugoma laumžirgių rūšis – pleištinės skėtės, kurios iki projekto įgyvendinimo niekada nebuvo fiksuotos Salanto upės aplinkoje. Norisi tikėtis, kad upinių nėgių populiacija Salanto upėje išliks geros ir gerėjančios būklės. Kadangi šlakiai grįžta neršti į gimtąsias upes, jų populiacijos atsikūrimui reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kuris gali užtrukti iki 15–20 m.“, – teigia A. Kubilius.

Anot ŪP pašnekovo, naudą patiria ne tik visa upės ekosistema, bet ir bendruomenė. „Ruošiant projektui reikalingus dokumentus, buvo parengtos 4 sprendimų alternatyvos ir viešų pasitarimų metu buvo pasirinkta alternatyva, kurioje suplanuotas tvenkinio teritorijos sutvarkymas, dirbtinio, pratakaus užutėkio įrengimas. Įgyvendinus projekto veiklas, buvusi tvenkinio teritorija rekultivuotą į plačią pievą, kuri kartu su 0,64 ha ploto užutėkiu gali būti naudojama žmonių poilsiui, rekreacijai. Teritorija pagal Salantų regioninio parko planavimo dokumentus turi rekreacinės teritorijos statusą, todėl joje toliau yra galima parko, pažintinių takų plėtra“, – atskleidžia ekologas.

Skatina vandens turizmą

2022 m. pagal dotacijos teikimo sutartį „Nevėžio upės vientisumo atkūrimas, nugriaunant neeksploatuojamus hidroelektrinės statinius“ buvo parengti priešprojektiniai dokumentai, parengtas pats projektas, atlikta jo ekspertizė, patys užtvankos griovimo darbai, atliekama griovimo techninė priežiūra. Kėdainių r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Ieva Lukošienė pažymi, kad projektas turi reikšmingą aplinkosauginę naudą. „Jo metu buvo nugriauti avariniai statiniai Nevėžio upėje, kurie neturėjo jokios ekonominės reikšmės ir rekreacinio potencialo, bjaurojo kraštovaizdį, trukdė žuvų migracijai ir kėlė potencialią grėsmę žmonių saugumui. Juos pašalinus, buvo atkurta natūrali upės vaga, kuri užtikrina galimybę žuvų migracijai aukštyn upe. Be aplinkosauginės naudos, teigiamus pokyčius pajus ir vietos bendruomenė, – pažymi ŪP pašnekovė. – Visų pirma, neliko nebenaudojamų, griūvančių ir pavojingų hidroelektrinės bei užtvankos statinių. Taip pat užtikrintos rekreacinės laivybos galimybės, nes atkurti upės šlaitai ir įprastas kraštovaizdis tapo patrauklūs vandens turizmo plėtrai upės baseine. Aplinka tapo saugesnė ir patrauklesnė tiek vietiniams gyventojams, tiek svečiams.“

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos nuotraukos

Nr. 306/7