Upytėje atgijo lino kelias: šventėje susitiko amatai, dainos ir žmonės

Šių metų šventės tema – linas. Tradicinis lietuvių augalas, ilgus metus lydėjęs žmogų kasdienybėje.

Linarovis, dainos ir gyvas lino pasakojimas

Vienas svarbiausių dienos akcentų tapo linarovio talka. Į ją jungėsi šventės dalyviai, svečiai ir žemės ūkio viceministrė Genovaitė Beniulienė, Žemės ūkio agentūros direktorius Jonas Balkevičius ir kiti. Talkos metu skambėjo folkloro ansamblių dainos, o lino laukas trumpam tapo gyvu priminimu apie senąsias kaimo talkas.

Lino kelias šventėje atsiskleidė per darbą, pasakojimus, dainas ir amatus. Nuo sėmens iki siūlo. Nuo siūlo iki audinio. Nuo audinio iki daikto, kuris randa vietą namuose ir žmonių atmintyje.

Amatai, kuriuos buvo galima pamatyti iš arti

Šventėje dalyvavo 10 amatų centrų. Jie pristatė savo veiklas, edukacijas, amatininkus, gaminius ir krašto savitumą.

Lankytojai galėjo susipažinti su lino apdirbimu, audimu, keramika, medžio drožyba, kalvyste, bitininkyste ir kitais tradiciniais amatais. Veikė amatininkų turgus, edukacinės programos, parodos. Lauko krosnyje buvo demonstruojamas raugo keramikos degimas.

Tai buvo laikas klausti, stebėti, pačiam amatą išbandyti ir diskutuoti su amatų meistrais. Tokių susitikimų metu tradicija tampa labai aiški ir artima: per rankų judesius medžiagas, įrankius ir žmonių pasakojimus.

Šventinę nuotaiką kūrė folkloro ansambliai „Upytės Vešeta“, „Taduja“ ir „Ratilio“. Po darbų laukė patalkių vaišės – duona, medus, bulvės su sėmenų spirgine ir kiti šventės skoniai.

Tautinis kostiumas ir ypatinga dovana

Į šventę organizatoriai kvietė atvykti pasipuošus tautiniu kostiumu ar jo detale. Šis kvietimas sulaukė gražaus atgarsio.

Tautiniu kostiumu apsirengę renginio dalyviai gavo Upytės tradicinių amatų centro amatininko Romo Galiausko kurtus keramikos ženkliukus. Tai buvo šilta padėka už pagarbą tradicijai ir už šventei suteiktą spalvą.

Linas tautinio paveldo sistemoje

Lino tema atsispindi ir tautinio paveldo sertifikavimo sistemoje. Tiesiogiai su linu siejami sertifikuoti produktai – linų sėklos, iš kurių spaudžiamas sėmenų aliejus, ir lininiai verpalai. Jie apima tradicinę augalininkystę ir verpimo amatą.

Platesnis lino pėdsakas matomas audimo tradicijoje. Sertifikuoti staltiesių, rankšluosčių, užuolaidų audiniai, grindų takai ir kiti interjero audiniai. Su linu susijusius gaminius yra sertifikavę daugiau kaip dešimt tradicinių amatininkų.

Lininis siūlas minimas ir kitų amatų aprašymuose. Pavyzdžiui, šiaudinių sodų gamyboje šiaudeliai veriami ant lininio arba medvilninio siūlo. Taip linas jungia žemdirbystę, verpimą, audimą, buities tekstilę ir kitus tradicinius rankų darbus.

Kviečiama pastebėti tradicijų puoselėtojus

Šventėje priminta apie šiuo metu vykstantį sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatininkų ir tradicinių amatų centrų konkursą. Paraiškas galima teikti iki rugsėjo pabaigos. Daugiau apie konkursą ir jo sąlygas rasite čia.

Tai proga įvertinti žmones ir centrus, kurie saugo tradicinius amatus, moko kitus, rengia edukacijas, telkia bendruomenes ir padeda tautiniam paveldui išlikti gyvam.

Iki šių metų pradžios tautinio paveldo sistemoje buvo sukaupta informacija apie daugiau kaip 1 200 sertifikuotų tautinio paveldo produktų, apie 200 tradicinių amatų meistrų ir daugiau kaip 50 tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų. Šie skaičiai šiemet dar pildysis.

Padėka šventės dalyviams ir šeimininkams

Žemės ūkio agentūra dėkoja visiems amatininkams ir amatų centrams, atvykusiems į Upytę. Ačiū už pristatytus amatus, edukacijas, gaminius ir krašto tradicijas. Jūsų rankose tautinis paveldas išlieka gyvas, matomas ir perduodamas toliau.

Ypatinga padėka skiriama šių metų šventės šeimininkams – Upytės tradicinių amatų centrui. Centras subūrė tradicinių amatų produktų gamintojus, amatų centrus, edukatorius, folkloro kolektyvus ir lankytojus.

Dėkojame Panevėžio rajono savivaldybei, Žemės ūkio ministerijai ir visiems partneriams, prisidėjusiems prie šventės organizavimo.

„Linų dienos 2026“ dar kartą parodė, kad tradiciniai amatai Lietuvoje yra gyvi, įdomūs ir reikalingi. Jie buria žmones, kurie kuria, moko ir dalijasi.

ŽŪA informacija

Gintaro Lukoševičiaus nuotr.