Už baltų langinių – praeities vingiai

Dabartinės sodybos šeimininkė J. Gribėnė susirinkusiesiems pasakojo, kad kadaise čia, ant kalnelio, tarp pievų ir laukų stovėjęs senas vienkiemis – Čepauskų šeimos namai. Stanislava ir Pranciškus Čepauskai augino penkis vaikus, kuriuos nuo mažens pratino prie darbo. Visi dirbo žemę, augino javus, prižiūrėjo galvijus. Tėvai mokė, kad tik darbas daro žmones stiprius – tą žinojo ir protėviai, kuriems teko išgyventi sunkius laikus.

„Šeimos gyvenimą keitė ne tik gamtos ciklai, bet ir istorijos audros. Bet šeimininkai nesiskundė, tik sunkiai dirbo įprastus darbus. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas Mikutaičiuose pasėjo baimę. Vėliau, per partizaninį pasipriešinimą, Čepauskų sodyba buvo slapta partizanų susirinkimų vieta“, – pasakojo J. Gribėnė. Netoliese esančiame miške slėpėsi laisvės kovotojai, o šeimos nariai dažnai rizikuodavo gyvybėmis, slapta nešdami jiems maistą ar perduodami žinias.

P. Čepauskas, būdamas drąsus ir ištikimas savo šaliai, padėjo kiek galėdamas, nors už kiekvieną pasislėpusį partizaną grėsė mirtis. „Kartą vėlų rudenį, kai miškus gaubė sunkūs rūko šydai, Čepauskų sodyboje pasirodė sovietų kareiviai. Visi sustingo iš baimės, bet Pranciškus, ramus ir santūrus, žengė į kiemą pasitikti nekviestų svečių. Jis negailėjo gražių žodžių apie šeimos darbštumą ir meilę žemei, viduje slėpdamas didžiulę įtampą. Kareiviai patikrino sodybą, bet nieko nerado – partizanai buvo gerai pasislėpę. Nors tuokart šeima laimingai išgyveno baisią naktį, žinojo, kad padėtis tapo dar pavojingesnė“, – pasakojo J. Gribėnė.

Mėtai bėgo, laikai keitėsi, bet, pasak dabartinės šeimininkės, Čepauskų vienkiemis išliko lyg tylus Lietuvos pasipriešinimo simbolis. Partizanų kova ir ryžtas tebegyvena šeimos prisiminimuose. Vaikai, užaugę sunkiais laikais, išmoko vertinti ne tik darbą, bet ir laisvę. Jie su pagarba prižiūrėjo savo žemę, nes tai buvo jų tapatybės dalis. Kiekvienas rąstas sodyboje, kiekvienas pasėtas grūdas buvo tarsi paminklas visiems, kurie čia gyveno ir kovojo.

Šiandien Čepauskų namai – lyg gyvas istorijos liudininkas. Namų sienos mena ne tik šeimos džiaugsmus, bet ir jų kovą už išlikimą. Čepauskų šeimos palikuonys vis dar grįžta į šį vienkiemį, kur kiekvienas akmuo, medis, darželis primena jų šaknis, stiprybę ir meilę savo gimtajai žemei. „Mes, Stanislavos ir Pranciškaus anūkai, proanūkiai ir proproanūkiai, kuriame savo istoriją ir puoselėjame jų namus. Su meile ir pagarba saugome ir su jumis dalijamės šia istorija“, – pažymėjo J. Gribėnė.

Renginio dalyviai neskubėjo skirstytis iš vienkiemio: vaišinosi gardžia sriuba, kitais kaimiškais skanumynais, grožėjosi su meile prižiūrima sodyba.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.