– Kokius grybus ar su jais susijusius gamtos reiškinius tyrinėjate?
– Grybų karalystė yra labai didelė – nuo mikrogrybų, įvairių pelėsių, su kuriais susiduriame buityje, iki makrogrybų, augančių miškuose ar ant medžių. Nuo veiklos pradžios, kaip tyrimų objektą, buvau pasirinkusi ant įvairių medžių augančius grybus, dabar gilinuosi ir į tuos, kurie auga pievų bendrijose. Pagrindinė mano tyrimų kryptis yra ekologinės grybų funkcijos ir jų apsauga – nagrinėju tam tikras grybų nykimo priežastis ir domiuosi jų apsaugos problemomis.
Kiekvienas organizmas gamtoje turi savo vaidmenį. Bent 90 proc. visų augalų pasaulyje sudaro simbiotinius santykius su grybais. Tie santykiai susiformavo prieš 400 mln. metų ir tebeegzistuoja miške, pievoje, laukuose. Grybai augalams padeda įsisavinti maisto medžiagas (azotą, fosforą), paimti vandenį iš dirvožemio, o augalai grybams teikia maistinių medžiagų – fotosintezės metu pagamintus angliavandenius. Tai abiem pusėms naudinga partnerystė, todėl be grybų nebūtų medžių ir kitų augalų, o be jų nebūtų grybų.
Kiti grybai atlieka dar vieną svarbią funkciją – yra skaidytojai. Štai rudenį miškai nukloti lapais, tačiau net negrėbiant ir niekur nevežant iki pavasario jų beveik neliks, nes juos suskaidys grybai. Žinoma, šiame procese dalyvauja ir bakterijos bei smulkūs gyvūnai, pavyzdžiui, sliekai, bet daugiausia nuveikia grybai, nes jie yra vienintelis pasaulyje organizmas, turintis fermentą, reikalingą medienoje esantiems sudėtingiems polimeriniams junginiams (celiuliozei bei ligninui) skaidyti. Ant išvirtusių medžių atsiranda daugybė skirtingų rūšių grybų, kurie lėtai suskaido medieną ir visos organinės medžiagos sugrįžta į miško ar kitą dirvožemį, kur išvirto medžiai. Dėl grybų vyksta svarbus maistinių medžiagų apykaitos ratas.
– Kokios dar grybų savybės jus žavi, stebina?
– Grybų gyvenimas yra labai paslaptingas ir ilgas. Tai, ką matome paviršiuje, kaip baravykus, voveraites ar kokias kempines ant medžių, tėra maža jų dalis – vaisiakūniai. Patys grybai yra medžių viduje ar dirvožemyje. Čia ir prasideda iššūkiai, nes neturime specialių prietaisų, kurie peršviestų ir matytume, kaip dirvožemyje vyksta maisto mainai, augimas, konkurencija. Visa tai labai sunku išmatuoti pasaulio mokslininkams, todėl turime dėti daug pastangų stebėdami, kas vyksta viršuje su vaisiakūniais. O juk jie net ne kasmet užauga – kartais pramečiuoja, priklausomai nuo lietaus. Tas nematomas grybų gyvenimas apsunkina tyrimus, bet kartu juos daro ir įdomesnius. Reikia ne vienų metų, kad pastebėtum miške grybų kaitą, gali prireikti net ir dešimties, kad išryškėtų tam tikra tendencija.
– Kokiais naujausiais tyrimais ir atradimais galite pasidalyti?
– Mikologijos laboratorija atlieka komandinius tyrimus. Ne vienus metus tyrėme grybų kaitą po kalnapušių miško gaisro, kuris 2006 m. įvyko Smiltynėje. Žiūrėjome, kaip greitai ir kokios grybų bendrijos atsiranda po gaisro. Šio tyrimo metu kolegai pavyko atrasti naują grybų rūšį.
Tirdami ne tik išsikeliame sau klausimus, bet patikriname ir anksčiau keltus teiginius. Taip pat proceso metu vis iškyla naujų. Vienas įdomesnių tyrimų buvo kormoranų kolonijos poveikis miškui Juodkrantėje. Visi žinome, kad dėl paukščių nyksta miškas, bet buvo įdomu sužinoti, kokia situacija su smulkesnėmis ekosistemomis – grybais, vabzdžiais, kitais augalais, todėl dirbo didelė GTC komanda – ne tik mikologai, bet ir botanikai, zoologai. Kormoranai išnaikina gyvą mišką, išvirsta stambios pušys ir ilgą laiką guli neliečiamos. Ilgainiui ant jų susiformuoja didesnės ir įvairesnės grybų kolonijos nei gyvame miške. Taigi kormoranai sunaikina mišką, bet sukuria tam tikrą biologinę įvairovę. Gal ji ne tokia patraukli, bet ne mažiau įdomi.
Miškų natūralus atsikūrimas vyksta geriau, kai mediena paliekama supūti, neišvežama. Net po tokių didelių pažaidų, kaip gaisras ar kormoranų veikla, įvyksta sukcesija – biologinių rūšių kaita, ir prie to didele dalimi prisideda medieną skaidantys grybai.
– Minėjote, kad tiriate ir grybams kylančias grėsmes?
– Vertiname grybų rūšis, kurios įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą, ir pagal surinktus duomenis, kiek tos rūšies buveinių likę, kaip keičiasi populiacija jose ir kt., atnaujiname duomenis. Kartais vyksta ir specifiniai kurios nors rūšies tyrimai. Svarbu nuolat stebėti saugomas grybų rūšis, prižiūrėti jų kaitą, numatyti, kokia situacija bus ateityje. Grybų buveinių natūraliai mažėja, todėl rūšys nyksta, ypač tos, kurios priklauso nuo specifinės aplinkos, ypatingų sąlygų. Kol kas grėsmė joms išlieka.
– Ar grybams grėsmę keliame ir mes, grybautojai?
– Atsakymas į amžiną klausimą išsukti ar nupjauti grybą – jokio skirtumo. Svarbiausia yra bendra grybavimo kultūra, saikas. Nereikia plėšti miško paklotės, ieškoti joje pačių mažiausių baravykučių. Reikia lengvai išrauti ar nupjauti ir miške apvalyti grybą, nesinešti į namus persenusių grybų, nes vis tiek išmesime, o gamtoje jie suvalgomi iki paskutinio kąsnelio. Grybai yra svarbi uodų lervų, šliužų, graužikų mitybinė medžiaga, todėl, išveždami didelius kiekius grybų iš miškų, tikrai darome poveikį, tik jis sunkiau įrodomas, nes nepadaryta pakankamai eksperimentų. Pagarbus elgesys gamtoje ir tausojimas padėtų tą poveikį sumažinti.
Kalbant apie grybavimą, negaliu nepriminti, kad labai svarbu rinkti tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįstame. Jei nesame tikri, geriau nerinkti, o jei domimės grybų rūšimis, smalsu, ką miške aptikome, visuomet galima nusiųsti nuotraukų į specialius puslapius socialiniuose tinkluose ar Lietuvos mikologų draugijai. Reikėtų vieną grybą išrauti ir nufotografuoti šalia natūraliai augančio, kad matytųsi visi požymiai (kotelis, kepurėles apačia ir kt.).
– Vis daugiau kalbama apie vertingąsias grybų savybes, jų naudojimą maisto papildams. Kokia jūsų nuomonė apie tai?
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 14 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.