Ashburn +23,8 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024
Ashburn +23,8 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024

Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Už pašiūres – mokestis, o vėjo jėgainėms – tortas

2023/10/23


Vėjo jėgainėms, kaip atsinaujinančių išteklių energetikai, – valstybės prioritetas ir nekilnojamojo turto (NT) mokestinė išimtis, o žemės ūkiui galiojančios lengvatos naikinamos, nes šiai sričiai, matyt, jokios nacionalinės reikšmės nebeteikiama. Toks valdančiųjų požiūris atsiskleidė rengiant NT mokesčio įstatymo pataisas. Jis dar nėra priimtas, bet tikėtina, kad tokia nuostata nepasikeis.

Vieniems naikina, kitiems – siūlo

Vyriausybės parengta mokesčių reforma yra įstrigusi, tačiau atskirai stumiamos NT mokesčio įstatymo pataisos – išplėsti NT mokesčio bazę Lietuva yra įsipareigojusi Europos Komisijai (EK). Jeigu įsipareigojimų nevykdome, iškyla grėsmė prarasti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšas.

Seimas po svarstymo jau priėmė NT mokesčio įstatymo pataisų projektą, bet dar bus paskutinis priėmimo etapas. Priimtas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mindaugo Lingės pateiktas NT mokesčio įstatymo pataisų pasiūlymas – NT apmokestinimas perkeliamas ant savivaldybių administracijų pečių, nustatant 0,05–4 proc. mokesčio tarifo „žirkles“ – tokį patį, kaip ir žemės mokesčio, modelį. Kartu siūloma neapmokestinti pagrindinio būsto mokestinės vertės dalies, neviršijančios 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos.

Kaip ir Vyriausybės parengtas, taip ir dabar patobulintas įstatymo pataisų projektas iš peties kritikuojamas pirmiausia dėl to, kad jis stokoja socialinio teisingumo ir, manoma, dar padidins socialinę atskirtį. Seimo opozicijos atstovai perspėja, kad po pakeitimų NT mokesčio progresyvumas šalies mastu gali sumažėti, nes nauja mokesčio sąranga gali lemti mažesnę mokėtiną sumą gyventojams, turintiems didesnės vertės NT, ir didesnę mokėtiną sumą mažesnės vertės NT savininkams.

Daug ką pribloškia tai, kad vėjo jėgainėms norima suteikti mokestinę lengvatą – siūlyta taikyti 0,5 proc. tarifą. Tačiau naikinama išimtis žemės ūkio gamybai naudojamam nekilnojamajam turtui. Taigi palaikės daržinės, pašiūrės ir tuščios fermos bus apmokestinamos, o vėjo jėgainėms atsiras privilegija.

Dabar vėjo jėgainėms taikomas nuo 0,5 iki 3 proc. NT mokestis, dažnu atveju savivaldybės nustačiusios 3proc. tarifą. Čia išryškėja labai įdomus faktas – nekilnojamuoju turtu pripažįstamas tik stiebas, o sparnuotė ir generatorius – jau nebe. Tad ir apmokestinama vertė yra kur kas mažesnė.

„Nustatomas NT mokesčio tarifo intervalas nuo 0,05 iki 4 proc., bet kodėl vėjo jėgainėms daroma išimtis? Tai, manau, absoliučiai lobistinis veiksmas. Mes nežinome, kaip paaiškinti merams ir visuomenei, kad fiziniai asmenys, turėdami nedidelį turtą, mokės NT mokestį, o vėjo jėgainių savininkams, kurių turtas kainuoja kelis milijonus eurų, siūlomas lengvatinis 0,5 proc. tarifas. Ir dar tas mokestis tik už stovą. Tokios išimties tikrai nereikia“, – BFK nestumti mokestinės lengvatos vėjo jėgainėms kvietė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė.

roma zakaitiene
LSA direktorė Roma Žakaitienė: „Kaip paaiškinti visuomenei, kad vėjo jėgainėms norima padaryti NT mokesčio išimtį?“

Kodėl vėjo   jėgainėms – išimtis?

Seime prieš balsuojant dėl NT įstatymo naujos redakcijos Darbo partijos ir BFK narys Vytautas Gapšys kalbėjo, kad Finansų ministerija kažkodėl nusprendė vėjo jėgainių savininkams sumažinti mokestį. „Beje, niekas komitete to neprašė. Nebuvo nė vieno, kuris komitete pasakytų, kodėl reikia sumažinti vėjo jėgainėms taikomą nekilnojamojo turto mokestį. Dabar ir taip nuo mažos vertės – 31 mln. Eur – mokama tik 3 proc., nors turbūt reali tų veikiančių jėgainių vertė būtų apie 1,3 mlrd. Eur.“

Pasak parlamentaro, jeigu vėjo jėgainių vertė būtų nustatyta tokia, kokia ji yra reali, staiga atsirastų potencialas iš jau dabar instaliuotų elektrinių surinkti per 20 mln. Eur mokesčių, o 2025 metais, kai prognozuojama turėti dvigubai daugiau instaliuotos vėjo jėgainių galios, būtų galima surinkti apie 50 mln. Eur. „Tas dešimtis milijonų mes atimame, kad šiuo įstatymu kelis milijonus surinktume iš kitų gyventojų. Aš manau, kad tai yra nesąžiningas įstatymas“, – teigė V. Gapšys.

Jis siūlė, kad vėjo jėgainėms nebūtų taikoma mokestinė išimtis, tačiau BFK tai atmetė. O Seime tokia Darbo partijos frakcijos nario pasiūlyta pataisa buvo priimta. Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas, BFK narys Simonas Gentvilas dėl vėjo jėgainių NT mokesčio žadėjo „ateiti su geresniu kompromisu“.

Mokestis už daržines

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, BFK pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius „Ūkininko patarėjui“ išsakė savo poziciją: „Jeigu neišskiriame kitų ekonomikos veiklos sričių, jokių privilegijų negali būti ir vėjo jėgainėms. Seime buvo balsuota, kad privilegija nebūtų taikoma, bet iki įstatymo priėmimo tikriausiai vėl bus tokių pasiūlymų, Vyriausybė ruošiasi pateikti pataisą, jog išimtis atsirastų. Reikėtų turėti omeny, kad vėjo jėgainės – objektas, kur atsiperkamumas yra labai greitas.“

algirdas butkevicius
Seimo narys Algirdas Butkevičius: „Apmokestins net daržines ir kitas patalpas, kurios gali būti trumpai eksploatuojamos.“

Seimo narys atkreipė dėmesį, kad dėl pasaulyje tvyrančios neapibrėžtos ekonominės situacijos, kitos šalys, priešingai nei Lietuva, verslui mokesčių nedidina. „Pas mus apmokestins net daržines ir kitas patalpas, kurios gali būti eksploatuojamos tik tam tikru laikotarpiu. Ūkininkai yra investavę į sandėlius, kad technika nestovėtų lauke, jų vertė nemaža ir už tai jie turės mokėti“, – aiškino politikas.

Palanku turtingiesiems

A. Butkevičius tvirtino, kad minėto įstatymo pataisoms tikrai nepritars, nes, jo manymu, projektas paruoštas labai blogai. „Jeigu šiuo metu iš NT mokesčio, apmokestinant santykinai brangesnį turtą, surenkama 14 mln. Eur, tai pagal dabartinį įstatymo pataisų projektą, kai politinio sprendimo priėmimas perkeliamas ant savivaldybių, ir jeigu jos taikys 0,05 proc. tarifą ir 1,5 NT verčių medianos, tai praktiškai biudžetas gautų tik apie 7 mln. Eur. O visa našta būtų perskirstoma ant visų paprastų žmonių pečių, mažinant NT mokestį turtingiesiems. Vadinasi, didiname pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį“, – konstatavo buvęs premjeras.

Politikas įvardijo dar vieną priežastį, kodėl siūlomas NT mokesčio modelis yra socialiai neteisingas: „Kai kurie asmenys turi įsigiję po keletą namų, butų. Pagal pasaulinę praktiką yra apmokestinama NT verčių suma, iš jos atimant medianą arba vadinamąjį mokestinį kreditą, kai nepamokestinamas pirmasis gyvenamasis būstas. Bet jau už antrąjį, trečiąjį ir kitus būstus NT mokestis yra mokamas, nes traktuojama, kad tai yra investicinis turtas. Pataisų projekte į tai neatsižvelgta. Niekaip negalėčiau pritarti tokiam įstatymui.“

Pasak BFK pirmininko pavaduotojo, skirtingas medianų taikymas atskirose savivaldybėse irgi pažeidžia socialinio teisingumo principą, įvertinus žmonių pajamas pagal atskirus regionus ir savivaldybes. „Štai Zarasų savivaldybėje gyventojų pajamos yra pačios mažiausios tarp visų rajonų savivaldybių. Nuo Vilniaus miesto skiriasi maždaug 930 Eur. Bet Zarasuose NT mokestį, kurio nemokėjo, mokės, o Vilniaus mieste, kurio gyventojų vidutinės pajamos yra beveik tris kartus didesnės, mes NT mokestį sumažinsime. Kaip čia yra su tuo deklaruotu pajamų nelygybės ir socialinės atskirties mažinimu?“ – retoriškai klausė A. Butkevičius.

Išimtis žemdirbiams premjerei atrodo keista

Seimo Kaimo reikalų komitetas ir kai kurie Seimo nariai kvietė palikti galiojančią NT mokesčio lengvatą agrariniam sektoriui, tačiau tai palaikančiųjų daug neatsirado. Premjerei Ingridai Šimonytei prašoma NT mokesčio išimtis žemės ūkyje naudojamam NT atrodo keista. „Vis dėlto atkreipsiu kolegų dėmesį į tai, kad jeigu kas nors yra labai svarbu žemės ūkyje, tai pirmiausia turbūt yra žemė. Tai net Žemės mokesčio įstatyme nėra išlygų žemės ūkio reikmėms naudojamai žemei, ji yra apmokestinama savivaldybių nustatytais tarifais bendra tvarka, išskyrus pirmuosius trejus metus steigiamam ūkininko ūkiui. Matyt, kad šita išlyga jau net ne tiek esminiam veikloje turtui atrodo daug keisčiau“, – Seime dėstė Vyriausybės vadovė.

Mato neteisybę

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas nuo redakcijos neslėpė, kad mato neteisybę žemdirbių atžvilgiu. „Ūkininkui, kaip nė vienam kitam gamybininkui, reikia daug įvairių patalpų: garažų, sandėlių, tvartų, daržinių, visokių pašiūrių ir t. t. Kai kurių pastatų paskirtis yra ribota, nes jie naudojami tik keletą mėnesių per metus. Be to, gyvulininkystė traukiasi, lieka daug tuščių fermų, net įkeistų bankams. Pajamų nėra, bet mokestį mokėti reikės – tai nelogiška. Tiesiog tokių įstatymų pataisų kūrėjai nesupranta žemės ūkio“, – valdančiųjų požiūris į agrarininkus jau nebestebina šio sektoriaus atstovo.

ignas hofmanas
LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas: „Tokių įstatymų pataisų kūrėjai tiesiog nesupranta žemės ūkio.“

LŽŪT vadovas pastebėjo dar vieną dalyką – arčiau miestų esančių žemdirbių NT vertė bus didesnė, nei esančių atokesnėje vietoje, taip pat skirsis ir mokestis, nors pajamoms geografinė padėtis dažnu atveju įtakos neturi. I. Hofmanas abejojo, kad parengtas NT mokesčio modelis sukurs daugiau gerovės Lietuvoje, gal net priešingai – padidins socialinę neteisybę, o atskirtis tarp miesto ir kaimo tik padidės.

Didžiausią naudą gautų Vilnius

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 119, 2023 m. spalio 21 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis