Už tvoros – 2024-ieji!

Eimantas PRANAUSKAS, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas:

2023-ieji buvo iš anksto žinomų, užprogramuotų problemų metai. Tenka konstatuoti, kad pildosi metų pradžioje išsakytos prognozės dėl pieno gamybos sektoriaus smukimo, vėliau – perspėjimai dėl grėsmių grūdų sektoriui. Abu sektoriai nesulaukė deramo valdžios ir politikų dėmesio, nors būtent jie yra du pagrindiniai eksporto ramsčiai, reikšmingai prisidedantys prie išaugusio užsienio prekybos deficito mažinimo. Net 14 proc. susitraukė ekologiniai ūkiai. Priešingai, metų pabaigoje žemdirbiai sulaukia pranešimų su nurodymais paversti dalį žemės ūkio naudmenų neproduktyviomis, kuriais toliau bus siekiama mažinti ir varžyti gamybą. Pasikėsinta į privačią nuosavybę, t. y. žemę.

Galima trinti rankas dėl numatytų, dešimtis kartų išsakytų ir šimtu procentu pasiteisinusių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) klaidų, apskaičiuojant 8 proc. mažesnę negu planuota bazinę išmoką, nekalbant apie sveiko proto ribas peržengiantį beveik 30 proc. siekiantį gamybinių ekoschemų išmokų sumažinimą. Valdžios prognozės su faktiniu pasėlių deklaravimu skyrėsi 2–3 kartus, o kai kurios – ir 20 kartų.

Galima badyti pirštais į elementarią, tačiau neišspręstą daugiamečių žolynų atstatymo temą, beviltiškai pasenusius durpynų žemėlapius, naujas mokestines žemės ir turto vertes bei kitus mokesčius. Galima kraipyti galvą dėl pasirinkimo 300 mln. Eur išleisti aklai, užuot pasirinkus tikslingą smulkių, tačiau norinčių augti ūkių rėmimo priemonę. Galų gale galima piktdžiugiškai juoktis, kad tiek laiko „marinuotas“ mėšlo tvarkymo klausimų sprendimas, kaip yla iš maišo, vėl išlindo šių metų pabaigoje. O juk tokių klausimų yra aibė...

Tačiau ar nuo to bus geriau žemdirbiams, ar tai prisidės prie bendro šalies ekonominio klestėjimo? Ar gamybiniam ir ekonominiam aspektui iš viso dar yra vietos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kabinetuose? Ir ne tik jos.

Reikia pagaliau ne tik atsakyti į klausimą, kas atsitiko, kad požiūris į žemės ūkį, kaip šalies ekonomikos lokomotyvą, apsisuko 180˚ kampu, kad šalies apsirūpinimo maistu klausimas išbrauktas iš darbotvarkės, bet ir apgalvoti, ką daryti, kad tai nebepasikartotų. Panašu, kad kitais metais ir toliau žemės ūkio žaizdos gilės, nes klaidoms taisyti valios ir noro nėra. Rinkos sąlygomis ne tik žingsnis atgal, bet net ir trypčiojimas vietoje reiškia konkurencingumo praradimą, susidariusių galimybių švaistymą.

Išskirtinis Lietuvos žemdirbio bruožas – didžiulis atsparumas. Reikia išgyventi, kad ateityje vėl judėtume į priekį.

Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga noriu palinkėti Lietuvos žemdirbiams bei su žemės ūkiu susijusiems žmonėms, jų šeimoms, artimiesiems ir draugams stiprybės, kantrybės, o kartu – ir sveikatos!

Dr. Ignas HOFMANAS, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas:

Metai buvo sunkūs visomis prasmėmis – tiek dėl politinių sprendimų, tiek dėl gamtos aplinkybių. Labai stipriai nuskriaudė sausra, besitęsianti pieno krizė. Neteikia optimizmo bendras žemės ūkio politikos fonas, nesprendžiamos problemos.

Visada tikimės, kad naujieji, šį kartą – 2024-ieji, bus geresni nei besibaigiantys, kad būtų palanki žiema, palankus sezonas, kad gamta nenuskriaustų. Be abejo, norėtųsi ir pasvertų, atsakingų politinių sprendimų, kurie nebūtų žalingi žemės ūkiui.

Kitų metų pabaigoje ŽŪM vadovaus jau naujas žemės ūkio ministras. Tikėkimės, kad jis bus geresnis negu tas, kuris yra šiuo metu, nes agrosektorius dabartinės valdančiosios daugumos yra nustumtas į politikos paraštes. Belieka tikėtis, kad naujosios sudėties Seimas žemės ūkį pripažins svarbiu valstybei.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.