Už žmonių gyvybes nėra nieko brangesnio

Vakcinos nuo koronaviruso gamintojai „BioNTech“ ir „Pfizer“ paskelbė, jog sumažino Lietuvai šiuo metu numatytą skirti vakcinų skaičių, o Lietuva atsisakė įsigyti papildomų 310 tūkst. kompanijos „Moderna“ vakcinos dozių, kurias pasiūlė Europos Komisija. Mums toks žingsnis nesuprantamas, nes tiek žemės ūkio bendrovės, tiek stambesni ūkininkai, tiek ir kiti verslo atstovai būtų galėję ir išgalėję pirkti šią vakciną ir ja būtų skiepiję savo darbuotojus.

Vyriausybė aiškino, kad kompanija „Moderna“ pakėlė vakcinos kainą 33 proc., todėl jos atsisakyta. Tačiau šiomis dienomis teko girdėti atsakingų pareigūnų teiginius, kad šios vakcinos dozės kaina būtų siekusi nuo kelių iki keliolikos eurų. Tai ne keli šimtai ar tūkstančiai eurų, todėl toks perdėtas taupumas yra sunkiai suvokiamas, juolab kad nebuvo tartasi su socialiniais partneriais. Dabar girdėti, kad finansuoti vakcinos įsigijimą savo darbuotojams skiepyti būtų sutikę ne tik žemės ūkio, bet ir kitų sričių verslininkai, kad tik greičiau būtų pažabotas koronaviruso plitimas, sumažinti ribojimai verslui, kartu ekonomika pradėtų atsigauti. Tad klausimas, kodėl buvo nutarta nepirkti papildomų kompanijos „Moderna“ vakcinos dozių, iki šiol lieka atviras. Sakoma, kad iki keliolikos eurų kainuojanti vakcina yra brangi, bet ar žmonių gyvybės nėra brangesnės? Be to, jau ir žmonės pavargo gyventi nuolat patirdami įtampą.

Kaip galima greičiau suvaldyti viruso plitimą mums yra būtina, nes vienas per darbymetį užsikrėtęs žmogus gali padaryti milžiniškų nuostolių. Ypač tokiuose ūkiuose, kaip mūsų, kurie verčiasi pienininkyste. Pas mus dirba žmonės, kuriuos pakeisti kitais būtų labai sunku. Žmonių neišmokysi per valandą ar dvi dirbti su šiuolaikine fermų įranga. Jie turi būti tam pasirengę tiek teoriškai, tiek turėti nors kiek patirties. Tokių žmonių gatvėje nerasi. Tokių specialistų nėra daug. Gal augalininkystės ūkiuose kiek paprasčiau. Ten, jei ne darbymetis, galima susirgusį darbuotoją išleisti gydytis, nes žiema yra tas metų laikas, kai darbuotojai yra mažiausiai užimti. Pienininkystėje taip nėra: gyvulius turi priūrėti kiekvieną dieną – juos šerti, karves – melžti. Net kelioms valandoms nepaliksi be priežiūros.

Kaip numato karantino sąlygos, susirgus vienam darbuotojui, visi su juo bendravę asmenys turi izoliuotis. Todėl ėmėmės darbo organizavimo pertvarkos – darbuotojai dirba grupelėmis po du, nebendraudami su kitų grupelių nariais. Taip dirbdami tikimės, kad koronavirusas mus aplenks, susirgus vienam, nereikės izoliuotis dideliam skaičiui darbuotojų. Nors visiškai viruso išvengti nepavyko. Besimptomis atvejis buvo šeimoje – teigiamo koronaviruso testo rezultato sulaukė vienos mūsų darbuotojos vyras. Šiuo metu jie abu izoliuojasi. Kol kas daugiau panašių atvejų nepasitaikė, nors savo kaime šią savaitę palaidojome jau trečią jaunesnį nei 60 metų vyrą, kurį pasiglemžė koronaviruso sukelta infekcija. Visi jie buvo sportiški, nekamuojami kokių nors sunkių ligų. Taip pat nuo koronaviruso mirė viena garbaus amžiaus moteris. Jei būtų galimybė įsigyti vakciną, iš karto pirktume ir skiepytume žmones. Jeigu kalbama apie vakciną, kurios dozė kainuoja keliolika eurų, tai nepalyginama su rizika.

Užsitęsusi pandemija jau turi įtakos ne tik žemės ūkio, bet ir visai šalies ekonomikos raidai. Dėl pandemijos sutrikusi produkcijos realizacija – nedirba ugdymo, viešojo maitinimo įstaigos, stringa eksportas. Kai tokia sudėtinga situacija, krito ir pieno supirkimo kainos. Palyginti su 2016 m., jos sumažėjo daugiau kaip 35 proc. – prieš įvedant eurą gavome 1,25 Lt (0,36 Eur) už litrą pieno, o iki šios dienos pakilo 17 proc. Perdirbėjai grasina kainą mažinti dar labiau. Tad ir mes, kaip ir daugelis gamintojų, esame atsidūrę ekonominėje duobėje. Dabar jau būtų pats laikas sudaryti kuo palankesnes sąlygas pradėti iš jos kapanotis, nes šis procesas, jei užtruks ilgiau, gali turėti negrįžtamų pasekmių.

Petras PUSKUNIGIS

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas,  Griškabūdžio (Šakių r.) ŽŪB vadovas

Redakcijos nuotrauka

2021-01-29