Columbus +5,1 °C Debesuota
Antradienis, 4 Kov 2025
Columbus +5,1 °C Debesuota
Antradienis, 4 Kov 2025

Droždamas kaukes, Eugenijus Arbušauskas įkopė į ketvirtą dešimtį ir kaukių drožyba užsiima iki šiol.

Asta RAICEVIČIENĖ
ŪP korespondentė 

Užgavėnių kaukės, tradicijos ir kūrybos kelias

2025/02/28


„Perėjęs ir sniegą, ir vandenį, ir ugnį“, – tokiais žodžiais apie savo patirtį, drožiant Užgavėnių kaukes, kalbėjo sertifikuotas medžio skulptūrų ir Užgavėnių kaukių meistras, tautodailininkas, Šiaulėnų krašto muziejaus (Radviliškio r.) vadovas Eugenijus Arbušauskas, už savo medžio darbus pelnęs ne vieną garbingą apdovanojimą. Jo kaukių ir medžio skulptūrų paroda Užgavėnių laikotarpiu eksponuojama Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre, Arnetų name.

Daugiau nei amatas

„Kaukių drožybos kelias, prasidėjęs dar vaikystėje, šiandien jau pradėjo ketvirtą dešimtį“, – prisipažino E. Arbušauskas ir prisiminė, kad pirmieji kūriniai buvo paprasti, vaikystėje drožti šautuvai ir figūrėlės, tačiau vėliau šis pomėgis tapo tikru pašaukimu, kuris lydėjo jį per visą gyvenimą. Savo kūrybinį kelią meistras apibūdino kaip nuolatinį medžio „kalbinimą“, o šiandien, kaip ir anuomet, jam tai yra daugiau nei tik amatas. Tai – gyvenimo būdas, atspindintis jo požiūrį į pasaulį ir tradicijas.

„Drožybos pradžia buvo paprasta, tačiau su laiku susidomėjimas ir žinios gilėjo. Pirmieji kūriniai buvo įkvėpti vaikystės žaidimų, o vėliau laukė meninio medžio apdirbimo mokslai tuometiniame Telšių taikomosios dailės technikume, nors didelio meno tuo laikmečiu kaip ir nebūta“, – prisiminė medžio meistras ir patikino, kad liaudies menas buvo „užkoduotas“ jo sąmonėje, todėl vėliau jis natūraliai grįžo prie šių šaknų.

Užgavėnės – ne tik šventė

Įsitraukęs į Radviliškio kultūros namų folkloro ansamblio „Aidija“, kuriame dainavo, šoko ir grojo, veiklą, E. Arbušauskas pradėjo aktyviai dalyvauti Užgavėnių šventėse ir ėmė kurti kaukes, kurios tapo neatskiriama jo kūrybos dalimi, aistra ir kasdienybe. Meistras pabrėžė, kad kaukės nėra tik dekoracijos ar priedai – jos yra neatsiejamos nuo ritualo ir šventės prasmės. Kiekviena kaukė turi savo simboliką ir yra susijusi su senovinėmis lietuvių tradicijomis kovoti su žiema ir laukti pavasario.

„Kiekviena kaukė yra tarsi atskiras pasaulis, turi savo istoriją ir reikšmę. Užgavėnės – tai ne tik šventė, tai yra susidūrimas su žiema, kurios pabaiga turi būti pasitinkama su džiaugsmu ir šventine nuotaika. Kaukės padeda išgąsdinti žiemą, o kartu ir sušildyti šventės atmosferą“, – savo požiūrį į Užgavėnių tradicijas atskleidė menininkas.

uzgavieniu kauke
Medžio meistras daugiausia kuria tradicines Užgavėnių kaukes. Drožėjo mėgstamiausia Onutės kaukė.

Pirmoji kaukė – mokyklinė

Šiandien E. Arbušauskas yra žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Jo kaukės ir medžio skulptūros eksponuojamos įvairiuose muziejuose ir parodose. Jo kūriniai yra ne tik meno, bet ir tautos istorijos, kultūros ir paveldo liudijimai. ŪP pašnekovas džiaugėsi, kad jo darbai atneša džiaugsmą žmonėms, kad jie gali pajusti kūrinio energiją ir patirti Užgavėnių magiją, kuri yra neatsiejama nuo lietuvių tautos ir jos tradicijų.

Pirmoji medžio drožėjo sukurta kaukė buvo mokyklinė, 20–30 cm aukščio velniuko kaukė, tačiau ji, deja, neišliko. Plokščia, dekoratyvinė kaukė buvo tik pirmas žingsnis į medžio drožybą, tačiau po šio pirmo kūrinio sekė pertrauka, ir drožyba sustojo. Vėliau, kai jis prisijungė prie Radviliškio kultūros namų folkloro ansamblio „Aidija“, kūryba atgijo. E. Arbušauskas pasakojo, kad Atgimimo metu jų kolektyvas aktyviai dalyvavo Užgavėnių šventėse, ypač Rumšiškėse, kurios tuo metu tapo Lietuvos Užgavėnių meka. Tai buvo daugiau nei pasirodymai – tai buvo šventės, kuriose kaukės tapo pagrindiniu akcentu. Tautodailininkas ėmė kurti kaukes, kurias ir pats dėvėdavo.

Medine ranka išlaiko tradicijas

„Užgavėnės – tai persirengėlių šventė“, – kalbėjo ŪP pašnekovas ir pabrėžė, kad vyrai dažnai rengdavosi moteriškomis figūromis, o moterys – vyriškomis. E. Arbušauskas mėgsta užsidėti kaukę su kasomis, kuri simbolizuoja raganą, tačiau jis ją pavadino Onute. Šventės metu menininkas mėgsta įsikūnyti ir į kitus personažus, pavyzdžiui, užsidėti bernioko ar ubago kaukę, kad dar labiau atspindėtų Užgavėnių linksmąją dvasią.

Tautodailininkas yra sukūręs medinę ranką, kuri tapo svarbia Užgavėnių tradicijos dalimi. Ši ranka simbolizuoja šventinį pasisveikinimą, tačiau kartu išlaiko ir senąją elgetavimo tradiciją.

užgavienės
Medinė ranka išlaiko Užgavėnių tradicijas.

Meistras pasakojo, kad Užgavėnių kaukėms gaminti jis naudoja įvairias medžiagas. Pirmiausia jis pradėjo gaminti kaukes iš popieriaus, kartono, laikraščių, kuriuos klijavo ant baliono, naudodamas lipalą. Vis dėlto tokios kaukės tūri trūkumą – su jomis ilgiau pavaikščiojus, kaukės paprasčiausiai ištyžta.

Geriausios – iš liepos

Dėl šios priežasties E. Arbušauskas pradėjo gaminti kaukes iš medžio, nes tai tvirtesnė ir ilgaamžiškesnė medžiaga. Jam pats geriausias medis yra liepa, nes ji yra minkšta ir lengvai apdorojama. Medinės kaukės yra lengvos, tačiau pakankamai patvarios. Puoselėdamas tautodailės tradicijas, menininkas kaukėms puošti stengiasi naudoti kuo natūralesnes medžiagas – tai gali būti įvairių atspalvių avikailiai, arklio šeriai, ožkos ar karvės ragai, pakulos, linai. Šios natūralios medžiagos suteikia kaukėms ne tik estetinę vertę, bet ir prisideda prie jų praktiškumo, nes kaukės skirtos ne tik eksponuoti, bet ir aktyviai dalyvauti Užgavėnių šventėse.

Gamindamas kaukes, meistras stengiasi naudoti vientisą medį, nes tai užtikrina geresnį tvirtumą ir estetiką. Kai kuriais atvejais kaukei jis įstato tikrus arba iš medžio pagamintus ragus.

Tikslas – išbaidyti žiemą

E. Arbušausko sukurtų Užgavėnių kaukių galima rasti Vilniaus etninės kultūros centro išleistoje knygoje „Užgavėnių kaukės“ (2009 m.), Lietuvos tautodailininkų sąjungos 2007 m. išleistoje knygoje „Šiuolaikinė lietuvių tautodailė“, knygose-kataloguose „Šiaulių ir Žiemgalos pasienio regionus garsinantys tradiciniai amatai“ (2009 m.) ir „Radviliškio ir Pakruojo krašto amatininkai, tautodailininkai, kulinarinio paveldo puoselėtojai“ (2013 m.) bei Alfredo Bumblausko knygoje „Lietuvos istorija“ (2017 m.).

ŪP pašnekovas pabrėžė, kad kaukės, kaip ir pati šventė, yra ritualas, skirtas išvaryti žiemą ir pasitikti pavasarį. Užgavėnės – tai laikotarpis, kai susitinka žiemos ir pavasario įvaizdžiai, o kaukės atlieka svarbų vaidmenį šiame rituale.

Būdingiausi elementai, į kuriuos drožėjas atkreipia dėmesį, mokydamas savo mokinius, yra kaukės išvaizda ir detalės, tokios kaip nosis, dažnai ji būna su karpa, vaizduojama seno ar vyresnio žmogaus „atvaizde“. Tai sukuria paslaptingą ir baisų įvaizdį, kad žiema išsigąstų ir pabėgtų iš kiemo – „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“.

Sukūrė apie šimtą

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 28 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
Verslas