Užteršta braziliška mėsa – jau Europos rinkoje

Remiantis interneto svetainės „Nieuwe Oogst“ paskelbta informacija, Nyderlandų inspektoriai rado šešias Brazilijos jautienos siuntas, kuriose buvo ES uždrausto hormono pėdsakų. Estradiolis skatina augimą ir naudojamas galvijų rujai stimuliuoti.

Sulaikė ne viską

Remiantis oficialiais pranešimais, dvi Europos bendrovės importavo keturias užterštas siuntas, kuriose iš viso buvo 62 781 kilogramas mėsos. Tarp jų buvo 13 868 kilogramai mėsos iš Šveicarijos importuotojo ir 48 913 kilogramų mėsos iš Belgijos importuotojo.

Didžioji dalis mėsos jau buvo išdalinta keliems pirkėjams ir pateikta į ES rinką.

Dvi likusios Brazilijos kilmės jautienos partijos, kurių kiekvienoje yra maždaug 25 tonos šaldytos mėsos, Nyderlandų tarnybos neleido patekti į Europos platinimo tinklus.

Skelbiama, jog Belgijos importuotojo siunta Nyderlandų nepasiekė, o maždaug 5000 kilogramų atšaldytos mėsos iš Šveicarijos importuotojo buvo paskirstyta penkiems Nyderlandų prekybos tinklams. Tikėtina, jog ši dalis jau suvartota

Europos perspėjimas

Po Europos Komisijos įspėjimo Nyderlandų valdžios institucijos informavo susijusias įmones, reikalaudamos sustabdyti produktų platinimą. Pranešimas buvo pateiktas per Europos įspėjimo apie maistą ir pašarus sistemą (RASFF).

Tačiau estradioliu užterštos jautienos importo aptikimas įvyko prieš pat įsigaliojant ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimui ir suteikė dar daugiau sverto laisvosios prekybos su Pietų Amerika priešininkams. Šis atvejis plačiai aprašytas Vakarų Europos žiniasklaidoje, kuri pripažino riziką, susijusią su produktų, neatitinkančių Europos maisto saugos ir gyvūnų gerovės standartų, įvedimu į ES rinką.

Kaip rašo portalas „Brussels Signal“, užteršta mėsa pateko ne tik į Nyderlandų rinką, o Europos Komisija koordinavo platesnio masto braziliško jautienos atšaukimą, paveikusį 10 ES valstybių narių ir Jungtinę Karalystę.

Reaguodama į pažeidimą, EK įpareigojo atlikti dažnesnius visų iš Brazilijos importuojamų galvijų laboratorinius tyrimus ir fizinius patikrinimus pasienio kontrolės postuose.

Šis incidentas įvyko po ilgalaikio susirūpinimo dėl Brazilijoje įvestos sistemos, kuria siekiama atskirti ES skirtus galvijus nuo vidaus rinkai skirtų hormonais gydytų galvijų.

Sisteminė problema

Ankstesnis EK Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato auditas atskleidė sisteminius šio atsekamumo trūkumus, kurie rodo, kad gamintojų savarankiškomis deklaracijomis negalima pasitikėti, be to, akivaizdžiai trūksta oficialios priežiūros.

Ūkininkų ir piliečių judėjimo (BBB) ​​partijos europarlamentaras Sanderis Smitas oficialiai uždavė Europos Komisijai klausimą dėl užterštos Brazilijos jautienos importo, reikalaudamas paaiškinti, kaip E2 užteršta jautiena pateko į ES rinką, nepaisant ankstesnių įspėjimų.

S. Smitas kritikuoja ankstesnius EK patikinimus kaip „farsą“, nurodydamas pavėluotus įspėjamuosius pranešimus kaip aplaidumo įrodymą ir ragina nedelsiant uždrausti importą, remiantis ES atsargumo principu.

ES atsargumo principas – tai rizikos valdymo metodas, leidžiantis imtis prevencinių, ribojamųjų priemonių, kai atsiranda moksliniais duomenimis pagrįsto netikrumo dėl rizikos žmonių, gyvūnų, augalų sveikatai ar aplinkai.

S. Smitas akcentavo, kad rizika jau buvo išaiškėjusi dar 2024 m., kai atlikti auditai ir ataskaitos parodė, jog braziliškos mėsos kontrolės praktiškai nebuvo ir garantuoti maisto saugumo neįmanoma.

Ir kaimynai nerimauja

Tuo metu kaimynai lenkai akcentuoja, kad estradiolio aptikimas jautienoje iš Brazilijos patvirtina realią riziką, kylančią dėl ES ir Mercosur šalių gamybos standartų abipusiškumo stokos, apie kurią jautienos sektorius perspėja jau daugelį metų.

„Lenkijos tvarios jautienos platforma estradiolio aptikimą iš Brazilijos importuojamoje jautienoje laiko patvirtinimu problemos, apie kurią Europos jautienos sektorius perspėja jau daugelį metų. Tai ne tik techninis incidentas ar pavienė tiekimo grandinės klaida, bet ir signalas, rodantis realią riziką, susijusią su visiško gamybos standartų abipusiškumo tarp ES ir Mercosur šalių trūkumu“, – portalui Farmer.pl komentuoja Lenkijos tvarios jautienos platformos atstovas Jacekas Zarzecki.

Jo nuomone, šis atvejis atskleidžia importo kontrolės sistemos silpnybes ir rodo, kad deklaruojamas ES taisyklių laikymasis ne visada pasireiškia praktikoje. J. Zarzeckis akcentuoja, kad Europos ūkininkai veikia itin griežtomis reguliavimo sąlygomis ir patiria dideles atitikties išlaidas, todėl importuojamai jautienai turi būti taikomi vienodi reikalavimai.

Maisto sauga – abejotina

Nuo pat diskusijų apie prekybos liberalizavimą su Pietų Amerikos šalimis pradžios jautienos sektoriaus atstovai akcentavo pagrindinį principą: prekyba gali būti sąžininga tik tada, kai ji grindžiama abipusiais gamybos standartais.

Europos ūkininkai veikia pagal vienus griežčiausių pasaulyje taisyklių, susijusių su hormonų naudojimu, gyvūnų gerove, atsekamumu ir maisto sauga. Šių reikalavimų laikymasis reiškia realias išlaidas, kurias gamintojai patiria kiekvieną dieną. Todėl jau daugelį metų pabrėžiama, kad importuojama jautiena turi būti gaminama laikantis lygiaverčių principų ir jai turi būti taikoma tokia pat veiksminga priežiūra.

„Europos ūkiai yra reguliariai tikrinami, o kiekvienam gamybos etapui taikomos griežtos procedūros. Tačiau gamybos priežiūros už ES ribų veiksmingumas labai priklauso nuo pasitikėjimo trečiųjų šalių sistemomis. Priešingu atveju, kaip jis pažymi, ES rinkoje negali būti nei sąžiningos konkurencijos, nei vartotojų pasitikėjimo maisto sauga“, – sako lenkų jautienos sektoriaus atstovas.

Parengė Ričardas Čekutis