V. Fiodorovič. Kodėl man turėtų būti svarbūs įvykiai Artimuosiuose Rytuose?

Smūgiai Irano režimui labai greitai privertė prisiminti 2022-uosius, pilno masto karo Ukrainoje pradžią ir energetikos krizę Europoje. Nors geopolitinis, energetinis kontekstas šiandien visai kitoks – paralelių ieškoti galime. Ir būtent – išbandymas energetikos sektoriui Europoje yra ta paralelė, kurią verta panagrinėti. 

Kovo pradžia, pavasarėjanti Lietuva energetikos ekspertams leido pradėti kalbėti apie potencialiai mažesnes elektros kainas vartotojams, bet ar nepaskubėjome?

Naftos ir dujų kainų laukia šuolis?

Irano režimo rankose – naftos telkiniai, kurie pasaulinėje rinkoje sudaro apie 9 proc. visos žaliavinės naftos. Jų rankose taip pat – Persijos įlankos ir Hormūzo sąsiaurio kontrolė. Sąsiauriu kasmet transportuojama apie 20 proc. visų gamtinių dujų, gabenamų laivais. Tiek pat ir naftos. Žvelgiant tik į Europą, vien iš Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų kiekvieną savaitę atkeliauja apie 10 proc. suskystintų gamtinių dujų.

Prasidėjus kariniams veiksmams Iranas izoliavo laivybą Persų įlankoje, todėl sutriko naftos produktų transportavimas jūrų keliais. Formuojasi „butelio kakliukas“, kai poreikis rinkoje išlieka stabilus, tačiau pasiūla ženkliai mažėja. Užsitęsus konfliktui, tai reikštų vis dramatiškesnį naftos, dujų kainų augimą. 

Pirmadienį ryte stebėjome, kad Europos gamtinių dujų ateities sandorių kainos augo trečdaliu ir pasiekė tokį lygį, kokiame buvo 2023 m. sausio mėnesį. Po Irano smūgių dronais suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrai Katare, gamyba pilnai sustabdyta. Tai reiškia, kad kainos turi potencialo dar didesniam augimui.

Europa šiuo atveju atsiduria nedėkingoje pozicijoje. Regione turėjome itin šaltą žiemą. Kaip rodo viešai prieinami šaltiniai, Europos saugyklose šiandien likęs dujų kiekis yra maždaug 2022 m. žemumose. Tai reiškia, kad netrukus prasidėsiančiam dujų atsargų pildymo sezonui Europa už jas mokės ženkliai daugiau.

O prie ko čia vartotojai?

Ši žiema – vienas geriausių pavyzdžių, kaip didesnės dujų kainos rinkoje liečia paprastus vartotojus. Užklupęs šaltis vertė intensyviau šildyti namus, o tai didino elektros energijos poreikį. Sumenkusi energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamyba spaudė elektrą gaminti brangesniais būdais, naudojant iškastinį kurą. Elektrą pagaminti kainavo brangiau, o tą savo sąskaitose pajuto paprasti vartotojai.

Jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs, dujų srautas per Hormūzo sąsiaurį išliks ribotas – brangs ne tik dujos – brangs ir elektros energija. Nors Lietuvoje šviesiuoju metų laiku sugebame pasigaminti vis didesnį atsinaujinančios elektros energijos kiekį – vis dar esame priklausomi nuo importo iš kitų šalių.

Tai reiškia, kad jei kitos šalys iš atsinaujinančių šaltinių gamins mažiau – elektros energijos gamybai jos bus priverstos naudoti dujas. Dėl importo-eksporto santykio didesnes kainas pajus ir vartotojai Lietuvoje. 

Dėl galimų kainų šuolių sunerimti turi pagrindo ir vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių vairuotojai. Pasaulio šalyse degalų rinka į konfliktą jau reaguoja. Pavyzdžiui, vien Vokietijoje litras dyzelino šį pirmadienį kainavo 7-8 centais daugiau nei praėjusį penktadienį. Ekonomistai Lietuvoje kalba, kad artimiausiomis dienomis kuro kainų šuolio tikėtis nereikėtų, tačiau jei konfliktas užsitęstų – pokytis bus dramatiškesnis. 

Atsinaujinanti energetika – strateginis prioritetas

Situacija Artimuosiuose Rytuose dar kartą mums, kaip valstybei, įrodo, kaip svarbu toliau dėti visas pastangas skatinant atsinaujinančią energetiką, didinant energetinę nepriklausomybę nuo aplinkinių šalių. Įrodo ir tai, kad mūsų pasirinkta strateginė kryptis – teisinga.

Kuo daugiau elektros energijos sugebėsime pasigaminti patys, atsinaujinančiais šaltiniais, tuo mažiau būsime priklausomi nuo kainų rinkoje. Tai reiškia, kad pokyčiai geopolitikoje mums, vartotojams, turės vis mažiau įtakos.

„Enefit“ informacija