Vaikystės svajonė išaugo į pažangų ūkį

Nuo visiško nulio

T. Marmoko ūkio istorija – puikus pavyzdys tiems, kurie nori ūkininkauti, bet neturi nei žemės, nei pakankamai lėšų, tik didžiulį norą siekti užsibrėžto tikslo. Ūkį rokiškėnas įregistravo 2014 m., turėdamas 30 a mamos dovanotos žemės. Vėliau senelis padovanojo 10 ha, kuriuos jaunasis ūkininkas užsėjo vasariniais kviečiais ir tai buvo pradžia. „Pradėjau nuo visiško nulio, laukus įdirbau ir derlių nuėmiau iš dėdės skolinta technika, nes paramos iš jaunojo ūkininko įsikūrimo programos negavau. Kitais metais pavyko gauti paramą žemės valdoms modernizuoti. Už ją nusipirkau plūgą, sėjamąją ir traktorių – tai jau buvo šis tas. Iš valstybės nuomojausi krūmynais apaugusią žemę, ją išvaliau ir sėjau javus, kasmet vis plėsdamas plotus“, – apie pirmuosius žingsnius tikslo link „Ūkininko patarėjui“ pasakojo T. Marmokas.

Pradėjęs ūkininkauti, jaunasis ūkininkas iš senelio perėmė kelias karves, tačiau iš karto užklupo patikros, sankcijos ir pienininkystė baigėsi. „Iš tikrųjų neturėjau minčių laikyti karvių. Darbo buvo daug, investicijų – daug, o naudos buvo mažai“, – tvirtino ŪP pašnekovas, tvirtai apsisprendęs vystyti tik augalininkystę.

Dabar rokiškėnas kartu su žmona Aurelija ir broliu Eligijumi Grigoniu valdo 260 ha ūkį. Trečdalis žemės yra nuosava, likusią dalį nuomojasi iš valstybės ir privačių asmenų. Pagrindinės ūkyje auginamos kultūros – žieminiai kviečiai ir rapsai, o dėl sėjomainos – pupos ir žirniai. Augino ir avižas, bet jų žada atsisakyti, nes ši kultūra jo žemėse nepasiteisino. T. Marmoko patirtis rodo, kad didžiausią pelną duoda žieminės kultūros, o vasarines auginti nėra pelninga.

Neariamoji žemdirbystė

Tradicinio žemės įdirbimo, ją ariant plūgu, ūkininkas savo ūkyje atsisakė prieš ketverius metus. Vyro teigimu, atsisakius žemės arimo, pavyksta sutaupyti nemažai laiko, derlius užauga labai panašus, kaip ir ariant plūgu, bet darbo našumas, įdirbant žemę lėkštiniu skutikliu, gerokai didesnis. Dar vienas stimulas taikyti neariamąją žemės dirbimo technologiją yra ir tai, kad aplink gyvenantys ūkininkai taip pat žemės nebearia. „Visiems smagu pasitarti, pasidalyti pasiektais rezultatais, ieškoti geriausių, patirtimi paremtų sprendimų auginant javus“, – džiaugėsi aplinkinių ūkininkų bendryste redakcijos pašnekovas. Ūkininkas neslėpė, kad neariamoji žemdirbystė turi ir savų minusų. Vienas jų – kiek didesnis pasėlių žolėtumas, todėl reikia naudoti daugiau cheminių priemonių, kad būtų įveiktos piktžolės.

Per dešimt metų ūkis jau išsiplėtė daugiau kaip 20 kartų, tačiau ir toliau, nors ir nedideliais žingsniais, didėja. Jei atsiranda laisvos žemės lopinėlis, jame rokiškėnas pasisėja vasarinių kultūrų – kviečių ar miežių, o kitais metais jis tampa kryptingai vystomo ūkio dalimi.

Praėjusiais metais grūdinės kultūros T. Marmoko ūkyje užderėjo skirtingai – vienos neblogai, o kitos visai prapuolė. „Žieminių rapsų derlius buvo apgaulingas, iš pradžių buvo gražūs, užaugo dideli, bet grūdus užaugino ir subrandino tik viršūnėse, prikūlėme tik po 2 t/ha. Jei ne aplinkinių ūkininkų tokie patys rezultatai, būčiau galvojęs, kad kažkas negerai su technika. Žieminiai kviečiai užderėjo gausiau – 6 t/ha. Džiugino ir tai, kad pavyko užauginti antrajai klasei priskiriamų kviečių, nes, norint užauginti tokį derlių mūsų laukuose, reikia įdėti nemažai darbo. Apibūdindamas šių metų derlių galiu pasakyti, kad vasariniai miežiai nuvylė, nes nudžiūvo, kviečiai – vidutiniai, o rapsai – žemiau nei vidutiniai“, – įvertino praėjusio sezono rezultatus ŪP pašnekovas.

Ūkininkas pasidalijo pastebėjimu, jog rapsai paskutiniais metais dera ne stebuklingai – gautos pajamos tik padengia išlaidas. O rudenį ūkininko pasėti žieminių javų – kvietrugių, kviečių ir rapsų – pasėliai atrodo gerai, jų kraštuose sniego dar nebuvo iškritę, o ir šalčiai visoje Lietuvoje dar nebuvo pasirodę. „Gal tik rapsai kiek didoki, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai, nors dar per anksti prognozuoti“, – patikino automechaniko specialybę turintis vyras.

Trys veiklos

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.