Vainikuojantis požiūris į žemės ūkį

Sausros padariniai – akivaizdūs ir nebepataisomi

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai maždaug prieš savaitę prašė Vyriausybės skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl stichinės sausros šalies mastu, tačiau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) jau kelintą kartą priėmė sprendimą – to daryti nesiūloma.

Prieš antradienį įvykusį ekspertų posėdį (jie dabar vyksta penktadieniais ir antradieniais) NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad bus apžvelgti nauji duomenys dėl sausros: „Mes labai rimtai ir atsakingai žiūrime į žemės ūkio sektorių, bet žvelgiame plačiau: nagrinėjame, koks yra gaisringumo ir vandens lygis telkiniuiose, vandens užterštumas, kiek gaisrininkai gauna iškvietimų, norime kompleksiškai įvertinti visus sektorius. Mes formuojame ne politinę, o ekspertinę poziciją.“

O savivaldybininkų ir žemdirbių akimis reikalai negerėja, nes kai kurie sausros padariniai – jau nebepataisomi. „12-oje savivaldybių jau paskelbta ekstremali padėtis, tačiau, mūsų duomenimis, tokios sąlygos yra apie 30 savivaldybių, daugiau nei pusėje kaimiškųjų savivaldybių būtų galima fiksuoti ekstremalią padėtį. Taigi, didesnė Lietuvos dalis buvo apimta sausros ir pasekmės jau nebepataisomos, lietus jau nebeišgelbės, derliai prarasti, trūks pašarų, ūkiai gali atsidurti ties bankroto riba“, – ŪP konstatavo LSA patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis.

Meteorologų informacija taip pat nelinksma: remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, nepaisant vietomis pasitaikiusių kritulių pastarosiomis dienomis, sausra Lietuvoje išlieka.

2023 m. birželio 26 d. stichinė sausra buvo fiksuota Rokiškio bei Palangos ir Šiaulių miesto savivaldybėse, beveik visoje Kretingos, Neringos, Mažeikių, Šiaulių r., Biržų, Radviliškio, Kėdainių bei kai kuriose Telšių, Plungės, Šilutės, Pasvalio, Ukmergės ir Panevėžio r. sav. seniūnijose. O sausra, kaip pavojingas reiškinys, fiksuojamas šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje. Tačiau, NKVC ekspertų manymu, to nepakanka, kad ekstremali situacija būtų paskelbta valstybės mastu.

Nurodymas „iš viršaus“?

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas ŪP atviravo manąs, kad yra galbūt Vyriausybės, greičiausiai premjerės nurodymas iš paskutiniųjų laikytis ir neskelbti ekstremalios situacijos dėl sausros. Jis paaiškino, kodėl tokia nuomonė susidarė: „Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko elgsena daug ką pasako. Prieš kelias savaites jis sakė nematąs problemų pripažinti ekstremalią situaciją dėl sausros valstybės mastu, nes tam yra prielaidų.

Tačiau jau po kelių dienų ministras prakalbo kitaip, aiškindamas, kad sausra esą ne tas atvejis, jog reikėtų skelbti ekstremalią situaciją šalyje. Ji turėtų būti skelbiama siekiant skubiai gelbėti žmonių gyvybes ir turtą. Tokie argumentai – absurdiški. Koks turėtų būti sausros lygis, kad kiltų grėsmė žmonių gyvybei? O pasėliai, žemės ūkio augalai nėra turtas? Žemdirbiai nėra Lietuvos gyventojai?“

Ne vienas žemės ūkio sektoriaus atstovas yra prasitaręs, kad per daug nesistebi, jog Vyriausybė bando ignoruoti sausros padarinius žemės ūkyje. „Iš tikrųjų jau anksčiau jautėme ir matėme, kad žemdirbiai stumiami į užribį, o žemės ūkis – iš šalies ekonomikos. Žinome, kaip buvo reaguojama į pieno krizę. Mes negalime net lygintis su lenkais, kur visai kitoks požiūris į žemės ūkį. Tai yra labai keista ir apgailėtina“, – pripažino I. Hofmanas. Jo manymu, dar absurdiškesni yra NKVC vadovo argumentai, kodėl nesiūloma įteisinti ekstremalios situacijos šalyje. „Jis minėjo, kad sausra liečia tik žemės ūkį, kuris gauna finansavimą iš fondų. Ir tokią situaciją esą skelbtų, jeigu sausra paveiktų ir kitus sektorius. Labai įdomu, kaip sausra galėtų reikšmingai paveikti, pavyzdžiui, transporto sektorių ar kokį fabriką?“ – nuostabos neslėpė ŪP pašnekovas.

Vyriausybė išsisukinėja?

LSA viceprezidentas, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas redakcijai teigė nesuprantantis, kodėl ši Vyriausybė elgiasi taip išskirtinai ir nenori matyti sausros padarinių. „Tikrai keista, kad nepripažįstamas toks faktas. Matyt, Vyriausybė nenori prisiimti įsipareigojimų – pirmiausia teorinių. Niekas gi nesako, kad būtinai turi būti finansinė pagalba, bet užsitikrinti tokią galimybę reikėtų. Juk yra skirtingų atvejų, yra ūkininkų, kuriems pasekmės gali būti labai skausmingos. Tokia Vyriausybės elgsena panaši į išsisukinėjimą“, – samprotavo buvęs žemės ūkio ministras. Jis teigė, kad iki šiol dar nėra buvę, jog esant pagrindui šalyje nebūtų pripažįstama ekstremali situacija dėl sausros. „Jeigu jau LSA prašo skelbti, tai matome tam prielaidas. Man esant žemės ūkio ministru buvo ekstremali situacija dėl liūčių, žemdirbiams buvo išmokėtos kompensacijos“, – priminė B. Markauskas.

Proga peržiūrėti reikalavimus

Kitas buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys Kazys Starkevičius taip pat gūžčiojo pečiais ir teigė nesuprantantis, kodėl nėra kompleksiškai vertinama situacija žemės ūkyje: „Gal kur ir palijo, ir kritulių norma geresnė, bet sudėjus viską nuo šalnų iki dabar, manau, tai atitiktų ekstremalios situacijos kriterijus. Nežinau, ar tie, kurie priima sprendimus, visa tai įvertino.“ Pasak jo, stichinės sausros fiksavimas šalies mastu būtų gera proga peržiūrėti ir žemdirbių per pasėlių deklaravimą kritikuotas priemones. „Yra tokių reikalavimų, kurių kitos ES šalys netaiko, o mes norime būti pionieriais. Turime daug tokių nesuprantamų dalykų, kuriuos dabar reikėtų pakeisti, tą ir linkėčiau Žemės ūkio ministerijai padaryti“, – ragino K. Starkevičius.

Parlamentarui, kaip ir žemdirbiams, keistai nuskambėjo žemės ūkio ministro svarstymas, kad ekstremali situacija šalyje turėtų būti pripažįstama tokiu atveju, kai reikia skubiai gelbėti žmonių gyvybes ir turtą. „Pasėliai – ne tik turtas, tai – mūsų duona, teikianti darbo logistikai, aptarnaujančioms įmonėms ir kt., bet jeigu mes to nenorime matyti, tai nėra gerai. Reikia suprasti žmones, kurie dirba žemę ir kuria pridėtinę vertę“, – ŪP teigė K. Starkevičius ir pridūrė, kad skelbti ekstremalią situaciją šalies mastu svarbu dėl daugelio dalykų, nebūtinai tik dėl paramos – ūkininkai yra paėmę paskolų, buvo brangi sėja, trąšos ir sėklos paimtos avansu ir kt.

B. Markauskas pastebėjo, kad patvirtinus ekstremalios sausros faktą šalies mastu, būtų rimtas pagrindas kreiptis į Europos Komisiją (EK) ir bandyti gauti kompensacijas iš rezervo. „Aišku, dėl to reikėtų pasistengti ir padirbėti. O kai yra aiškinama, kad reikia draustis, tai puikiai suprantame, jog draudikai gyvena iš įmokų. Draudimas – geras dalykas, bet kai yra stichinis reiškinys ir nuostoliai labai dideli, draudimo kompanija būtų nepajėgi jų padengti“, – aiškino buvęs žemės ūkio ministras.

Ministras sukasi iš keblios padėties?

Pasak I. Hofmano, kai šalyje nėra paskelbta ekstremali situacija, žemės ūkio ministras iš tokios keblios padėties bando suktis siūlydamas kitus instrumentus. „Jis siūlo fotografuoti sausros paveiktus pasėlius ir siųsti nuotraukas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), kad būtų išvengta sankcijų. Bet jokiu būdu nenorima fiksuoti stichinės sausros valstybės lygmeniu, nes tai reikštų galimybę atverti rezervinį fondą“, – aiškino ūkininkas. Jis pabrėžė, kad stichinio reiškinio konstatavimas labai padėtų ūkininkams vykdant ne tik įsipareigojimus NMA, bet ir privačiam sektoriui: bankams, įmonėms ir kt. „Tai būtų reikšmingas palengvinimas dėl įsipareigojimų, paskui galima padėti ir finansinėmis priemonėmis, bet nebūtinai tai turėtų būti kompensacijos ar dotacijos, gali skirti lengvatinius kreditus. Dar vienas svarbus dalykas – kreipimasis į EK, norint pakoreguoti strateginio plano priemones. Kaip prašysime leisti ganyti ūkinius gyvulius negamybiniuose plotuose bei ruošti pašarui žaliajame pūdyme auginamus mišinius, jeigu nesame paskelbę ekstremalios sausros? EK gali pasakyti: „ko gi jūs norite?“, – stebėjosi LŽŪT vadovas.

Ekspertai laikosi tos pačios nuomonės

Antradienį NKVC surengtame tarpinstituciniame posėdyje vėl buvo priimtas sprendimas nesiūlyti Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl sausros. „Ekspertų vertinimu, šalyje dėl lietaus dalyje rajonų sausra pasitraukė. Kituose rajonuose didėja lietaus tikimybė, tai gali teigiamai paveikti sausringumo mažėjimą. Pastebėta, kad sausros metu Lietuvoje paveikta 2,3 proc. visų šalies žemės ūkio naudmenų. Tuo pačiu pažymėta, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą valstybės lygio ekstremali situacija nėra būtina sąlyga paramai gauti. Ekspertų vertinimu, sistemingai mažėja miškų gaisringumas. Iki birželio 16 d. Lietuvoje vyravo penkta (pavojingiausia) miškų gaisringumo klasė, dabar šalyje dominuoja trečia miškų gaisringumo klasė. Be to, vandens lygis vandens telkiniuose išlieka stabilus ir nekelia vandens užterštumo ar žuvingumo sumažėjimo rizikų“, – ŪP nurodė NKVC vadovas V. Vitkauskas.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.