Vaistažolių karalystėje

Sezonas artėja prie pabaigos

Su Janina Jasiene susitinkame jos vaistažolių karalystėje Bariūnų kaime, kur ji su vyru Jonu įsikūrę nuo 1989 metų.

Pasukame pro pavėsinę, kur jau pasitinka suvešėję, kai kurie ir peržydėję žolynai, – nieko nuostabaus, juk jau rugpjūčio vidurys. Tradiciškai Lietuvoje vaistažolių ir žolynų rinkimo sezonas pasiekia piką ir artėja prie pabaigos maždaug apie Žolinę. Po šios ribos daugelis augalų jau būna subrandinę sėklas ir pradeda medėti, todėl praranda dalį savo naudingųjų savybių bei eterinių aliejų. Vis dėlto, dar galima rasti vėlyvojo žydėjimo čiobrelių, raudonėlių, mėtų ir melisų, ramunėlių...

Prie šiltnamio pasitinka pūkuotoji mėta, išsiskirianti švelniais, pūkuotais lapais ir lengvu, vaisiniu bei citrusiniu aromatu be aštraus mentolio pojūčio. Tinka virškinimui lengvinti ir pykinimui mažinti. Kitoje vietoje kvapais vilioja pipirmėtė, kuri labai tinka ir kaip prieskonis. O dar žolelių augintoja rodo šaltmėtę, pasižyminčią šaldančiu kvapu.

Jei vargina šlapimo pūslės uždegimas, šlapimo takų sudirgimas, čia pat galima pasiskinti liaudiškai vadinamosios „pūsliukės“, kuri iš tiesų yra paprastoji naktižiedė, išsiskirianti pūslytes priemanančiais žiedų taurėlapiais.

Ežiuolė – ne tik gėlė

Šalia šnara vešli melisa, raminanti, leidžianti geriau miegoti. O ar žinojote, kad ežiuolė, darželių gėlė, tai pat tinka ir sveikatai gerinti. Ji mažina uždegimus ir stiprina imunitetą, padeda greičiau pasveikti susirgus gripu ar peršalus. Janina sako, kad ežiuolės arbatą itin mėgsta ir vertina vyras Jonas.

O štai kraujažolė valo kraują. Storalapės bergenijos, kuri pavasarį apsipila smulkių rožinių žiedų kekėmis, tinktūros, nuovirai, ekstraktai ir užpilai turi ryškų sutraukiantį, antimikrobinį, diuretikų, žaizdas gydantį ir karščiavimą mažinantį poveikį. Jau nužydėjusios medetkos irgi pasižymi priešuždegiminėmis, atibakterinėmis savybėmis.

Violetinių žiedelių burbuolėmis žavintis anyžinis lofantas mažina kraujo spaudimą, gerina medžiagų apykaitą.

Kilimais auga poros skirtingų rūšių čiobrelių. Pelyną turbūt visi žino dėl jo neišmatuojamo kartumo. Tačiau jis mažina nemalonius pojūčius: pilvo pūtimą, sunkumo jausmą po valgio, rėmenį, naudojamas kaip natūrali priemonė esant virškinimo sutrikimams, ypač jei skrandis nesugeba pakankamai greitai suvirškinti riebesnio ar sunkesnio maisto ar apsinuodijus.

Ir rūtos, ir net nuodingoji drignė

J. Jasienė antrus metus augina ženšenį, kuris tinka energijai atgauti, nuovargiui mažinti, imunitetui stiprinti, geresnei smegenų veiklai palaikyti. Svyruoja dar vieną kitą neperžydėjusį baltą žiedyną sukrovęs valerijonas, dažniausiai vartojamas nemigai, nerimui, streso poveikiui ir nestipriai nervinei įtampai mažinti.

Sodyboje savo vietą rado ir jau retai darželiuose beaptinkamos rūtos, kurios stiprina kraujagysles, malšina skausmą, tiesa, šis augalas yra nuodingas, tad jį vartoti galima tik labai atsargiai ir neviršyti nustatytos normos, nes gali baigtis liūdnai – apsinuodjimu arba stipriu nudegimu.

Dar vienas augalas, kuris pašnekovės darže seniai veši, tai drignė, daugelio žinoma kaip nuodinga, nes visos jos dalys turi daug stipriai veikiančių alkaloidų, dirginančių nervų sistemą – hiosciamino, hioscino, atropino, skopolamino, rauginių medžiagų. Tačiau neretai jis auginamas ir kaip vaistinė žaliava. Antpilas vartojamas tik išoriškai, tai yra – įtrinant į odą, malšina sąnarių skausmus. Vis dėlto su šiuo augalu reikia elgtis atsargiai.

Arbata iš žolelių

Kai kurių žolynų bariūnietė prisirenka gamtoje, šalia esančiame parke, tik pastarasis gana dažnai šienaujamas, tad ne visada suspėja iki pjovimo prisiskinti. Vis naujų žolelių parsiveža iš pažįstamų ir pasisodina.

Janina vedasi į kambariuką namo antrajame aukšte, kuris tiesiog persmelktas įvairiausiais kvapais. Čia rikiuojasi dėžutės sudžiovintų, žiemai paruoštų vaistažolių. Taip pat pasigamina ir užpiltinių. Tik jų nepardavinėja, vartoja šeimoje, išdalina, padovanoja.

„Vienais metais turėjau 32 rūšių vaistažolių prisiruošusi. Kai geriame arbatą, įprastai užplikome kelių žolelių mišinį, pavyzdžiui, dedame čiobrelio, liepų žiedų, melisos, raktažolės. Skrandžiui virškinti padeda įmesti keli mėtos lapeliai, kraujažolė, sakoma, pasižymi kraują valančiomis savybėmis, mėgstu įdėti pūsliukės, melisos ar ramunėlių. Tiesiog kelias vaistažoles sumaišau“, – paaiškina J. Jasienė.

Anytos įtaka

Į vaistažolių pasaulį ją netikėtai įvedė anyta.

„Apsivedėme su vyru Jonu 1970 metais. Maždaug nuo tada pažintis su įvairiais vaistiniais augalais ir prasidėjo. Anyta kaip tik ir buvo pirmoji, kuri papasakojo apie drignės vertingas gydomąsias savybes, pati ją augino. Ji išmokė, kaip pagal liaudies receptą išgydyti anginą. Ogi išgerti šviežaus pieno su 5–6 lašais jodo, po to pusvalandį nieko nei valgyti, nei gerti. Pati tokiu būdu jos atsikračiau. Bet, žinoma, reikia protingai vartoti, viešai nereklamuoju, – tiesiai sako žolelių augintoja. – Anyta turėjo daug žinių apie liaudies mediciną, jos tėvas Vincas Stravinskas buvo vadinamasis liekorius, tai kaip vaistininkas: jei kas susirgdavo kaime, visi pas jį eidavo žolelių, tepalų, užpiltinių.“

Domėjimasis žolelėmis augo pamažu.

„Pradėjau, pradėjau ir patiko. Pamenu, dar senais laikais, kai dirbau Žagarėje, buvome pasikvietę į susitikimą šviesaus atminimo žinomą vaistininkę, žolininkę, biologijos mokslų daktarą Eugeniją Šimkūnaitę. Ir gydytojos Filomenos Taunytės knygas vieną po kitos pirkau, žolynų žinyną pavartau, – atvirauja J. Jasienė. – Taip pat dalyvaudavau Dainiaus Kepenio sveikatos mokykloje. Pamenu, kaip pirmą sykį ėjome maudytis vos 5 laipsnių šilumos jūros vandenyje. Prieš tai nubėgome arba greitu žingsniu nuėjome pusantro kilometro, padarėme mankštą ir tada visa galva nėrėme. Buvo liepta būtinai sušlapinti ir galvą ar bent jau momenėlį. Man patikdavo toje mokykloje, nes anuomet, apie 1991-uosius metus, viskas buvo nauja, be to, atvažiuodavo ir paskaitas skaitydavo įvairūs vaistininkai, žolininkai.“

Patys įvairiausi receptai

Bariūniškė sako, kad dabar daug ką galima rasti, išsiaiškinti internete, be to, visais laikais informacija keliauja iš lūpų į lūpas. Tai viena pažįstama kažką papasakoja, tai kita pataria, kam kokia žolelė tinka.

„Štai, mėlynės gerai akimis ir sergantiems diabetu padeda palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje. Beje, ar žinojote, kad sergantiems diabetu gerai yra gerti pupelių ankščių nuovirą. Būtent išaižytų, sudžiūvusių ankščių. Viena pažįstama taip pataria ir pati daro. Litre vandens pavirina ankštis, nukošia ir po to per visą dieną tą litrą išgeria. O štai auksinio ūso antpilas atlaisvina sustingusius sąnarius. Gal kažkas bus girdėtas būdas skrandžio erozijai, žaizdoms gydyti: reikia gerti bičių pikio užpilą, pradedant nuo 5 lašų ir po truputį didinant kiekį iki 25 lašų. Tačiau būtina atsargiai tai daryti, kiekvienas individualiai turi įsivertinti savo būklę. O vingiorykštė – tai liaudiškas aspirinas, tinka nuo karščiavimo, mažina uždegimą“, – dar patarimų pažeria vaistažolies auginanti moteris.

Loreta RIPSKYTĖ / „Šiaulių kraštas“

Autorės nuotr.