Anot jo, tokie vaizdai jam siaubo filmo neprimena, galbūt tie voratinkliai net pakankamai gražiai atrodo. „Na, nepasakyčiau, kad labai jau gražiai, nes žmonės kartais ir išsigąsta, bet, matyt, todėl, kad mato tokį reiškinį ne kiekvienais metais“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakoja A. Pranaitis. Tai, anot gamtininko, visai neretas reiškinys ir jokia staigmena, tad labai stebėtis nereikėtų. Visgi šiemet baltais tinklais aptrauktų krūmų gal kiek daugiau nei įprastai, tad ir žmonės juos pastebi dažniau.
„Tai tam tikri „židiniai“ – visi vabzdžiai taip daro. Kai kuriose vietose to gali nematyti dešimtmečius, kai kuriose – dažniau. Šiemet esu matęs keliose vietose. Mačiau ne Dzūkijoje, o Žemaitijoje, Šilutės rajone, ten yra vietų, kur pakelėse visi krūmai nugraužti. Tačiau vienais metais yra, kitais – nėra. Tai nėra kasmet pasitaikantis reiškinys, kaip, pavyzdžiui, kaštonų kenkėjos – kaštonų keršakandės, kurios kasmet kankina ir nudžiovina kaštonus. Šiuo atveju, nieko panašaus nėra“, – patikina specialistas.
Vis dėlto, toks šiurpus vaizdas stebina važiuojančiuosius, o ir vietiniai sako tokio reginio dar neregėję.
„Tai – ievinės kandys. Nedidelė kandukė. Prideda kiaušinių, o vikšreliai suskumba numegzti voratinklių“, – paaiškina A. Pranaitis. Daugiausia nuo jų kenčia ievos, jose knibždėte knibžda kirmėlių ir lervų. Pašnekovas, paklaustas, kodėl šios kandys pasirenka būtent ievas, įvardija gana elementarią priežastį – šiai rūšiai jos labai skanios: „Tai natūralus dalykas, rūšys specializuojasi. Bet koks drugys turi mitybinį augalą ar keliolika jų, šiuo atveju – tas pats. Šiai rūšiai ievos patogiausios ir skaniausios. Pavyzdžiui, kitai rūšiai – grambuoliui, skaniausias ąžuolas. Ir ką tu jam pasakysi?“
Specialistas ramina, kad ievas ir žolę aptraukęs baltas kirmėlėtas voratinklis nereiškia nieko blogo, greitai šis akiai nemalonus vaizdas tiesiog pradings: „Tos lervos tuoj pavirs į gražius drugelius. Tik viena generacija vystosi taip intensyviai: nugraužia viską ir primezga tinklų.“ Anot jo, medžiams, krūmams tai labai nekenkia. „Žinoma, ievoms tai nelabai patinka, bet juk medžius, krūmus aplanko visokiausi graužikai. Nesu visiškai tikras, kad ievos kitais metais gausiai žydės, gali būti, kad menkiau, nes neaišku, kokius pumpurus pažeis. Visgi žiediniai pumpurai, ko gero, dar nėra išsivystę. Ievinės kandukės nugraužia lapus, žievės negraužia, net pumpurų nepažeidžia. Dėl to labai stipriai nerimauti nereikėtų“, – aiškina ŪP pašnekovas.
A. Pranaitis tikina, kad ievos tikrai atsigaus, lapai atsprogs ir galbūt liepos pabaigoje visi jau bus užmiršę šį stebinantį ir šiurpų vaizdą. „Tai rūšies strategija. Vienas vikšras ginasi turėdamas pūkuotą kūną su įvairiais šereliais, taip ir čia, žmones bauginantis vaizdas – voratinkliais apipinti krūmai – tai kandžių vikšrelių apsigynimo būdas. Jiems taip patogiau, toks būdas atbaido smulkius paukščius, kurie kėsintųsi paragauti vikšrelių, nors kai kurios zylės atlekia prie tinklų ir parankioja, palesioja vikšrų, – dėsto specialistas ir dar kartą primena: – viskas susitvarkys, o ir ne kasmet juk būna. Kartą per dešimt metų pamatai. Krūmai peraugs, išleis naujus ūglius ir sužaliuos.“
Autorės nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.