Vakarų civilizacijos gynyba nuo seno buvo Lietuvos misija

„Vakarų civilizacijos vertybių gynyba nuo seno buvo istorinė Lietuvos misija, šiandien mūsų pareiga – padėti Ukrainai apginti savo laisvę ir teisę kurti ateitį laisvų tautų bendrijoje, prisidėti prie galutinio Europos susivienijimo laisvėje“, – šeštadienį minėjime Seime pažymėjo prezidentas.

Europa – vis dar kare

Prezidentas savo kalboje pabrėžė, kad Lietuvos nepriklausomybės judėjimo pradžioje Sąjūdžio politika, įkūnijusi tautos ryžtą, pakeitė ir Europos veidą, bet net ir 35-eriems metams praėjus Europa iki šiol nėra iki galo laisva.

„Antrus metus Lietuvos kaimynystėje tęsiasi žiaurus, naikinantis Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos karas prieš Ukrainą. Buča, Irpinė, Mariupolis, didžiausios Europos valstybės sostinė Kyjivas atakuojamas dešimtimis sparnuotų raketų ir dronų. Nuolatiniu teroru prieš civilius ukrainiečius barbarai siekia palaužti ir Ukrainos, ir Europos, ir viso laisvojo pasaulio žmonių dvasią, drąsą ir pasipriešinimo jėgą, bet imperinė Kremliaus konvulsija gali atvesti tik prie pralaimėjimo“, – kalbėjo G. Nausėda.

Minėjime pasisakęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas ragino per liepą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą pakviesti Ukrainą tapti Aljanso nare. Šis siūlymas Seimo salėje buvo sutiktas plojimais.

„Atmeskite visas baimes, paieškokite netradicinių kelių ir pakvieskite Ukrainą per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje tapti NATO nare. Ukrainos žmonės nusipelnė savo pasiaukojama kova prieš blogį, kuris gresia visos Europos saugumui. Be to, Ukraina turi dabar vieną pajėgiausių armijų Europoje“, – sakė A. Medalinskas.

Jis priminė Seimo balandį priimtą rezoliuciją, kuria pasiūlyta pakviesti Vilniuje Ukrainą tapti NATO nare, pasirašant stojimo protokolus, tačiau ratifikacijos procesą ištęsti ir pabaigti po karo pabaigos.

„Toks sprendimas ar kažkas panašaus į tai pasiųstų labai svarbią žinią besiginančiai nuo putinizmo Ukrainai, o, kita vertus, tai būtų svarbi žinia ir prezidento Putino režimui. Ukraina nebebūtų pilkos saugumo zonos šalis“, – kalbėjo A. Medalinskas.

Sąjūdį vadino baltų istorijos dėmių panaikinimu

Minėjime kalbėjusi sąjūdietė Angonita Rupšytė pažymėjo, kad Sąjūdis sujungė įvairių profesijų žmones, nepaisant amžiaus, socialinės padėties, kuriuos vienijo vienas tikslas – nepriklausomybės atkūrimas.

„Nepažįstami žmonės, žinomi ir niekam nežinomi greitai tapo lyg vienos šeimos nariais – Sąjūdžio bendražygiais. Jiems laisva Lietuvos valstybė buvo ne utopija, o realybė. Labai džiaugiuosi, kad ši bendrystė išliko“, – kalbėjo A. Rupšytė.

Ji taip pat teigė, kad Sąjūdis yra ir „istorijos baltų dėmių panaikinimas, partizanų perlaidojimas, tremtinių palaikų grąžinimas į tėvynę, paminklų atstatymas ir bažnyčių grąžinimas tikintiesiems“.

Sąjūdžio narys, europarlamentaras Juozas Olekas džiaugėsi, kad kartu su demokratija ir laisve Sąjūdis atnešė ir galimybę Lietuvai tapti visaverte ir lygiateise Europos Sąjungos ir NATO nare.

„Tuo išties didžiuojuosi – šiandien stovime ant tvirto valstybingumo pamato. Ypač matydami dabartines Ukrainos sesių ir brolių kovas bei aukas už jų ir mūsų laisvę, baltarusių tremtis ir kalėjimus siekiant nepriklausomybės ir demokratijos“, – kalbėjo J. Olekas.

Politikas kvietė gerbti ir saugoti lietuvių kalbą, kultūrą ir istoriją, dar tvirčiau įsileisti europines vertybes.

„Būkime solidaresni, skirkime daugiau atjautos vienas kitam, neužmirškime sąžiningumo. Kiekvienas savo darbu, veiksmais ir siekiais kurkime mūsų Lietuvą“, – sakė europarlamentaras.

Ragino neįklimpti smulkmenose

Minėjime kalbėjęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys architektas Algirdas Kaušpėdas sakė, kad bendra grėsmė žmones vienija, tai parodė ir Rusijos karas prieš Ukrainą, ir ragino jos pasipriešinimo įkvėptiems tapti geresniems ir neįklimpti smulkmenose.

„Šiandien Rusijos agresijos ugnyje grūdinasi Ukrainos nacija. Ukrainiečiai rodo neįtikėtinus tvirtybės ir pasiaukojimo pavyzdžius. Ir mes kartu. Mes vieningi su ukrainiečiais ir mums tai patinka, nes tai mus gerina, ugdo, įtraukia į prasmingos ateities kūrybos orbitą“, – kalbėjo A. Kaušpėdas.

Jis ragino neprarasti „naujai išaugusio tokio mums visiems brangaus vienybės žiedo“.

„Ramiai ir kantriai spręskime valstybės augimo prieštaravimų iškeltus klausimus, neįklimpkime smulkmenose. Teįkvepia mus Ukraina būti stiprius, sąmoningus, siekiančius nuolatos tobulėti ir, esant reikalui, galinčius pasitaisyti – tapti geresniems“, – pabrėžė A. Kaušpėdas.

Sąjūdžio pradžia laikomas 1988 metų birželio 3 dieną Lietuvos mokslų akademijos salėje vykęs susirinkimas, per kurį buvo išrinkta 35 narių Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė.

1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms to meto problemoms iškelti. Miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda.

1988 metų spalio 22–23 dienomis vyko LPS steigiamasis suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos, buvo išrinktas ir patvirtintas LPS Seimas ir Seimo taryba, priimta LPS programa, įstatai ir 30 rezoliucijų.

Milena Andrukaitytė/BNS

Seimo kanceliarijos nuotraukos (autorė Viktoriia Chorna)