Valdininkų užsispyrimas – žemdirbių sąskaita

Pasiūlymai iš fantastikos

Ūkininkaujant absurdais nepasiremsi, todėl žemdirbiai, nesulaukę aiškių politikų ir valdininkų sprendimų, greičiausiai vadovausis savo sveiku protu ir srutas tinkamu laiku gabens į laukus, kitaip žiemą dėl užsipildžiusių lagūnų gali ištikti dar didesnės bėdos. Bet jos – toli nuo sostinės. Žemės ūkio (ŽŪM) ir Aplinkos (AM) ministerijos tempia laiką ir draudimo tręšti nuo lapkričio 15 d. neatsisako, o įpykę ūkininkai žada, kad, jeigu dabar srutovežiais neatriedės iki sostinės, tai ministerijoms srutų pauostyti gali tekti pavasarį.

„Iki šiol jokių konkrečių sprendimų nėra, nors jie buvo žadėti, – savaitės pradžioje „Ūkininko patarėjui“ sakė Telšių rajono ūkininkų, surengusių akciją „Mėšlo iššūkis“, sąjungos pirmininkė Zita Dargienė. – Žmonės vis skambina ir klausia, kur dėti mėšlą ir kaip dabar jiems elgtis, bet nėra jokio aiškumo.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys konstatavo, kad ūkininkai įsprausti į kampą: „Aplinkos ministras kategoriškas, pasakė, kad jokių pratęsimų nebus, o žemės ūkio ministras kalbėjo, kad žiūrės, svarstys, kaip padėti. Pasigirdo fantastiškų pasiūlymų – vežti srutas šimtus kilometrų į biodujų jėgaines... Dabar kaip tik buvo tinkamos sąlygos vežti mėšlą į laukus, kai kur dirvos apsausėjo, žemė neįšalusi, galima įterpti, aparti, bet neleidžiama. Tai ką mums daryti?“ Žemdirbiams nesuprantama, kodėl taip užsispyrėliškai laikomasi tręšimo datų – lyg jos būtų runomis ant akmens iškaltos. „Tręšimas stabdomas nuo lapkričio 14 d., o tarpinius pasėlius galima sėti iki lapkričio 20 d. Tad argumentas, kad nepasisavinamos maisto medžiagos, nelabai tinkamas“, – ŪP pastebėjo M. Kaktys.

Panašu į absurdą

LŪS Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas neslėpė, kad bėdos ištikti ūkininkai palikti nežinioje. „Jokios informacijos nėra, kiek girdėjau, aplinkos apsaugos inspektoriai žadėjo bausti. O ŽŪM tyli kaip vandens į burną prisipylusi. Kretingos rajone buvo stichinis lietus, į laukus negalėjome įvažiuoti. Pas mus gal tik 10–15 proc. mėšlo įterpta į dirvas. Ūkininkai skambina ir klausia, ką daryti, bet nė viena ministerija jokių atsakymų ir pasiūlymų nepateikė. AM yra griežtai pasakiusi, kad terminas nebus pratęstas“, – nuostabos neslėpė kretingiškis.

LŪS Šilalės skyriaus pirmininkas Aivaras Tamošaitis taip pat apgailestavo, kad kol kas girdimas tik „ne“: „Pas mus visi didesni ūkiai, kurie turi skysto mėšlo, negalėjo įvažiuoti į laukus. Visi laukė protingų sprendimų, bet jų vis nėra. Šiomis dienomis šaltukas nutraukė drėgmę, dabar būtų pats laikas vežti ir įterpti, reikia tik leidimo.“

Ūkininkas nesupranta, kodėl tokie paprasti dalykai taip sudėtingai sprendžiami. „Ar reikia srutovežių demaršo, kad būtų atkreiptas dėmesys į problemą, kuri kilo dėl oro sąlygų? Akivaizdu, kad keičiasi klimatas, rudenį vėluoja darbai. Anksčiau rugsėjį baigdavome arti, o dabar ir lapkritį dar skutame ir ariame. Tad kodėl taip nenorima leisti tręšti?“ – absurdiška situacija stebėjosi A. Tamošaitis.

Daugiau naudos ar žalos?

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis ŪP sakė, kad savivaldybės siūlo vienintelį sprendimą – pratęsti tręšimo terminą. „Kitokios alternatyvos yra labai ribotos. Kaip žemės ūkio specialistas, nematyčiau kito varianto. Tuo labiau kad gamtos sąlygos leistų tai padaryti, nes žemė dar neįšalusi, dar galima skystą mėšlą aparti, tad leidimas tręšti būtų techniškai pats pigiausias ir optimaliausias sprendimas“, – konstatavo G. Vaičionis.

Pasak jo, siūlymas srutas vežti į biodujų jėgaines nėra tinkamas, biodujų generatoriai dirba ne taip, kaip įsivaizduoja ministerijos žmonės. „Jeigu talpyklos perpildytos, tai srutų niekaip kitaip neutilizuosi. Biodujų generatoriams tokia žaliava netinka. Pasibaigęs vegetacijos periodas, papildomas žalios masės tiekimas į biodujų generatorius gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Kai kalbame apie CO2 pėdsaką, tai didžiulių mėšlo kiekių, ląstelienos transportavimas paskleis papildomos taršos ir pareikalaus papildomų sąnaudų“, – samprotavo LSA patarėjas.

LSA iš savivaldybių renka duomenis, kiek ūkininkų negalėjo laiku išvežti mėšlo ir srutų į laukus. „Daugiausia problemų yra Vakarų Lietuvoje. Pateiktais duomenimis, Klaipėdos rajone yra 80 ūkių, kurie negalėjo tręšti, Šilutės rajone – 87, Plungės rajone – apie 60. Panašūs skaičiai ir kituose rajonuose. Kiek sukaupta mėšlo – skaičių nėra. Tik iš Plungės informavo, kad to krašto ūkiuose gali būti apie 50 tūkst. kubinių metrų mėšlo, kurio nėra kur padėti. Dar reikia turėti omenyje, kad ne visi ūkininkai pateikė informaciją“, – aiškino LSA patarėjas.

Dirbtinės taisyklės

G. Vaičionis apeliavo į sveiką protą, be kurio iškilusios problemos neįveiksime. „Mes patys save įspraudžiame į dirbtinius taisyklių rėmus, atsisakydami sveikos nuovokos. Taisyklės tampa savitikslės, niekas neįsigilina, kodėl jose atsirado vienas ar kitas punktas. O taip būti neturėtų“, – ŪP kalbėjo jis.

LSA atstovas yra prisidėjęs rengiant pirmąjį Gerosios žemdirbystės praktikos kodekso variantą. Anot jo, tada, siūlant tręšimo datas, vadovautasi gamtos sąlygomis, sukauptu mėšlo kiekiu ir t. t. „Rėmėmės faktais, o ne dirbtiniais terminais. Reikėtų žiūrėti lanksčiai, dirbtiniai siūlymai gali atnešti daugiau žalos nei naudos gamtai. Jeigu galima įterpti skystą mėšlą į dirvą, o tai šiandien dar galima padaryti, išvengiant paviršinio nutekėjimo, problema išsprendžiama“, – išeitį mato G. Vaičionis.

Aptakūs pažadai

LŪS dar spalio pabaigoje kreipėsi tiek į AM, tiek į ŽŪM ir atkreipė dėmesį, kad dėl itin gausių kritulių ūkininkai nespės išgabenti mėšlo ir srutų į laukus, todėl prašyta leisti vežti ir po lapkričio vidurio. Tačiau ŽŪM ir AM verdiktas buvo griežtas – draudimas mėšlu ir srutomis tręšti nuo lapkričio 15 d. lieka galioti.

Apie ūkininkus užklupusią bėdą buvo užsiminta ir lapkričio 15 d. vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Tąkart žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis suteikė vilčių: „Tose savivaldybėse, kuriose yra ekstremalios sąlygos, numatyti palengvinimai, sutarta su AM ir šiandien po pietų bus viešai paskelbta ŽŪM tinklalapyje, kokia bus konkreti palengvinta tvarka.“

ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėja Regina Voverytė-Šimkienė aiškino, kad ši problema bus sprendžiama lokaliai pagal savivaldybes. „Turime susirinkę duomenis iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, tikrai visoje šalyje kritulių buvo daug daugiau nei vidutinė metinė norma. Vakar užsiprašėme informacijos iš visų savivaldybių, kiek yra tokių ūkininkų, kurie susiduria su šia problema. Reaguosime, bandysime padėti per savivaldybes, tikrai ūkininkai nebus palikti bėdoje“, – patikino ŽŪM atstovė.

Kaip D. Dudutis ir žadėjo, tądien ŽŪM svetainėje informacija buvo paskelbta, tačiau jokio konkretumo, kaip bus padedama žemdirbiams, nebuvo. Tik aptakus pažadas: „Atsižvelgiant į susidariusias hidrometeorologines sąlygas bei aplinkybes konkrečiuose ūkiuose, kurie negalėjo išvežti srutų ir atlikti tręšimo darbų, Žemės ūkio ministerija kartu su savivaldybių ekstremalių situacijų operacijų centrais ieškos mėšlo ir (ar) srutų sutvarkymo galimybių.“ Bet bekompromisiškai pabrėžta, kad draudimo žemę tręšti mėšlu ir srutomis nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. laikotarpis keičiamas nebus.

Posėdžiavo, bet nenusprendė

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 132, 2023 m. lapkričio 23 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuose prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.