Valdžia agroverslui uždegs grabnyčią

Lietuvoje jau klumpa ištisi gamybos sektoriai: pajėgumus mažina ir darbuotojus atleidžia paukštynai, iš krizės neišlipa kiaulių augintojai, vegetuoja mėsos ir pieno gamintojai. Į duobę teigia besiritantys ir šiltnamiai. Svarbu tai, kad problemos prasidėjo ne prieš mėnesį ar kitą, dabar jos tik gilėja, tačiau valdantieji demonstruoja belgiškų galvijų ramybę ir leidžia suprasti – kapstykitės sau patys. Jeigu neišsikapstysite – sugrosime valstybės biudžeto lėšomis jums laidotuvių maršą.

Iš šiltnamių perka pigiau

„Gyvename karo sąlygomis: rekordiškai išaugo gamybos sąnaudos, į rinką plūsta daugiau įvežtinės dempinginės produkcijos“.

Taip situaciją apibūdino Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) prezidentas, bendrovės „Agrošiltnamiai“ vadovas Paulius Andriejavas. – Visi žinome, kokios yra energetikos kainos: biokuras pabrango daugiau nei 3 kartus, elektra – kone keturis, dujos – 7–8 kartus. Jeigu anksčiau energetikos kaštai sudarydavo apie 30 proc. gamybos sąnaudų, dabar jau – apie 60 proc.“

Jis primena, kad sąnaudos išaugo ir dėl 3–4 kartus pabrangusių trąšų. Negana to, kai kurių iš jų apskritai neįmanoma įsigyti. Šiltnamių organizacijos atstovas „Ūkininko patarėjui“ pabrėžė, kad stipriai pabrangus gamybos kaštams, produkcijos kainos nepadidėjo.

„Šiltnamiuose išauginti agurkai nepabrango, jų didmeninė kaina šią savaitę, palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu, net nukrito. Stebime neraminančią tendenciją: į rinką plūsta pigus importas, padidėjo trumpavaisių agurkų pasiūla. Manome, kad Lenkijos augintojai dalį produkcijos sugebėdavo išvežti į Rusiją, greičiausiai per Baltarusiją, Kaliningradą. Dabar, kai išvežti nebegali, susidaro didžiulis perteklius, kuris plūsta į Lietuvą, Latviją, Estiją. Su tuo kovoti sudėtinga“, – dejavo P. Andriejavas.

Apsimeta, kad viskas gražu

Gamybininkus glumina laikysena valdančiųjų, kurie išdidžiai kartoja: „Mes stebime situaciją.“ „Labai įdomu, ką jie stebi – juk tai tęsiasi jau nuo praėjusiųjų metų. Jei stebi ir nesiima veiksmų, greitai nebus ko stebėti“, – be užuolankų rėžė LŠA prezidentas.

Kuo baigiasi toks stebėjimas, galėtų papasakoti Lietuvos paukštynai, pastaruosius dvejus metus maldavę pagalbos. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas ne kartą aritmetiniais veiksmais valdžiai rodė, kad šalies biudžetui ir ekonomikai bus daugiau netekčių, jeigu gamyba stos ir bus atleidžiami žmonės. Dabar ministerijų atstovams skaičius dėlioja šiltnaminių daržovių augintojai.

„Dažnai Vyriausybėje girdime, kad yra natūrali atranka – rinkoje išlieka stipriausi. Tačiau šiuo atveju tai nėra natūrali atranka, nes esame situacijos įkaitai. Pabrėžiu, kad visi ūkiai yra modernizavę gamybą, sąnaudos sumažintos iki minimalios ribos, o našumas padidintas iki maksimumo. Konkuruoti mes galime ir tai sėkmingai darėme. Per pastaruosius penkerius metus importas stipriai sumažėjo, nes mes sugebame rinkai pateikti šviežią, sveiką produkciją priimtinomis kainomis“, – akcentavo P. Andriejavas.  Pasak jo, šiltnamiams atstovaujanti organizacija Žemės ūkio, Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms išsiuntė raštą, kuriame išdėstytos problemos bei jų sprendimo būdai. „Siūlome įvairius variantus: ir subsidijas, ir lengvatines paskolas su valstybės garantijomis, kadangi dabar mums bankai neskolina, nes esame prisiėmę kreditų – kad tik mus išgirstų. Sektoriuje dirba apie 1 200 žmonių, beje, tai tik asociacijai priklausančių narių darbuotojai. Įvairia forma suteikti prašomos pagalbos suma – apie 7 mln. Eur. Jeigu 1 200 darbuotojų patektų į Užimtumo tarnybą, tokią sumą valstybė išleistų per 8 mėnesius. Todėl ir sakome: skirkite mums tuos milijonus, kad išlaikytume gamybą ir darbo vietas. Tai – nedidelė suma, bet ekonomikai bus naudinga. Jeigu darbuotojai bus atleisti, valstybė sumokės daugiau“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jis pabrėžė, kad ministerijoms teikiami pasiūlymai – iš realaus gyvenimo, tačiau ministrų kabinetas kol kas nepaaiškinamai ramus. „ Jokios reakcijos, nors reikia greitų veiksmų. Susidaro įspūdis, kad Vyriausybės pozicija tokia: apsimeskime, kad viskas yra gerai ir gražu“, – praėjus 10 dienų po ministerijoms išsiųsto rašto redakcijai tvirtino LŠA vadovas. P. Andriejavo manymu, Vyriausybė galėtų pasidomėti, kaip kitos valstybės padeda išgyventi gamybininkams. „Tai būtų galima padaryti labai greitai. Kitos ES šalys taiko įvairias pagalbos priemones ir mechanizmus, tam naudoja europinę paramą. O pas mus nuolat girdime, kad Europos Komisija neleidžia, teisės aktai riboja ir t. t. Kiti sugeba paremti, o mes negalime“, – apmaudo neslėpė šiltnamių ūkių atstovas.

Beje, pernai į valstybės biudžetą surinkta virš milijardo Eur viršplaninių pajamų.

Mažėja vartojimas

„Dabar augintojams blogai: energija neregėtai pabrango, o produkcija atpigo. Pernai tokiu metu kilogramą trumpavaisių agurkų iš ūkio pardavinėjome už 3,5 Eur, o dabar – už 2,7 Eur. Elektra mums pabrango 3,5 karto, trąšos dvigubai, o dujos – iki neregėtų aukštumų. Kone 4 kartus išaugo ir alternatyvaus šildymo – biokuro – kainos. Jeigu užsidarytume, 160 žmonių eitų į Užimtumo tarnybą“, – ŪP sakė vienas stambiausių šiltnaminių daržovių augintojų Audrius Juška, pridūręs, kad rezultatai bus skaičiuojami rudenį.

Tiesa, pirmųjų agurkų didmeninė kaina buvo 8 Eur, o parduotuvių lentynose – dar įspūdingesnė. Ūkininkas teigė, kad šiais metais pirmojo derliaus didmeninė kaina nebuvo išskirtinė ir kitokia nei pernykštė. „Viską sureguliuoja rinka: jeigu žmonės neperka, kainos mažinamos. Agurkų į sandėlį nepasidėsi, jie kasdien auga“, – aiškino greta Anykščių plytinčių šiltnamių savininkas. Anykštėnas trumpavaisius agurkus į rinką tiekia nuo vasario vidurio, o pirmieji pomidorai turėtų prinokti pirmąją balandžio savaitę. Jis pastebėjo, kad krenta vartojimas, ir tam įtakos turi gyventojų emocinė būsena dėl karo Ukrainoje. „Žmonės dabar daugiau perka ilgai negendančius produktus, nevažiuoja į gamtą. Daug kas apimti nerimo, kas bus toliau“, – kalbėjo gamybininkas.

Kitos šalys dotuoja

Dėl išaugusių energijos kainų šiltnaminių daržovių augintojai darbų koreguoti negali, nes jie planuojami, užsakymai pateikiami iš anksto. „Dar pernai rugsėjį užsakėme daigus, jų auginimas sustyguotas kaip laikrodis, čia svarbi kiekviena diena. Daigus gauname ne tik iš Lenkijos, bet ir Suomijos. Suomiai daržovių neaugina, bet diegia modernias daigų auginimo sistemas“, – aiškino A. Juška. Daržovių augintojas užsiminė, kad kitos šalys padeda savo gamybininkams, o Lietuvoje jiems neskubama tiesti pagalbos rankos. „Nesinori net apie tai kalbėti. Pasakojama, kad, pavyzdžiui, Švedijoje šilt- namių ūkiai už 1 kv. m gauna 10 Eur dotaciją. Lenkijoje pigesnis žmonių įdarbinimas, mažesnis pridėtinės vertės mokestis ir klimatinės sąlygos šiek tiek kitokios. Kai viskas susideda, jiems lengviau konkuruoti, o Lietuvoje viskas kitaip“, – atsiduso ŪP pašnekovas.

Plūsta lenkiški agurkai

Širvintų r. ūkininkas Vidmantas Vyšniauskas, kartu su šeima jau ne vieną dešimtmetį šiltnamiuose auginantis agurkus, liūdnai konstatavo, kad dabar padėtis išskirtinė: „Jeigu šiemet išbalansuosime „ant nulio“, bus labai geras pasiekimas. Kad tik išlaikytume darbo vietas. Viskas keleriopai pabrango, o mūsų produkcija šiuo metu pigesnė, nei buvo pernai. Be to, jaučiame, kad sumažėjo šviežių daržovių vartojimas, žmonės, matyt, daugiau perka kruopų, konservų ir pan.“

Agurkai auginami 1,5 ha moderniai įrengtuose stikliniuose ir 80 arų plėvele dengtuose šildomuose šiltnamiuose. Agurkai pradėti skinti maždaug kovo pradžioje. „Didmeninė agurkų kaina – apie 2,5–2,2 Eur. Ji krenta, nes į rinką plūsta pigesni lenkiški agurkai. Užsidarius rinkai į Rytus, produkcija parduodama pusvelčiui. Kiek girdėjau, lenkai ketina išparduoti ankstyvąjį derlių ir toliau šį sezoną šiltnamius palikti tuščius“, – kalbėjo ūkininkas. Jis užsiminė, kad daržininkai gauna susietąsias išmokas, tačiau jos negelbėja, jeigu neuždirbama iš produkcijos. „Išmokos padengia tik mažą dalį išlaidų. Jeigu neparduosi pelningai, subsidija nepadės“, – konstatavo V. Vyšniauskas.

Vėlina sėją

Šalia Panevėžio įsikūrę Dembavos šiltnamiai, kuriuose auginami agurkai, kol kas stovi tušti. „Paruošiamieji darbai vyksta, bet dar nesėjame. Stipriai pabrangus energijai, sėją pastūmėsime į priekį, kad tektų mažiau šildyti šiltnamius. Anksčiau agurkus sėdavome apie kovo 23 d., dabar porą savaičių pavėlinsime. Žiūrėsime pagal situaciją, kada ir kiek sėti. Nežinau, kokios bus išlaidos. Įsigijome elektrą tausojančias lempas, bent taip kažkiek sutaupysime“, – sakė 2,5 ha šiltnamių valdančios žemės ūkio bendrovės vadovas Algimantas Staškus.

Anksčiau Dembavos šiltnamiai agurkus skindavo balandį, dabar pirmasis derlius turėtų pasirodyti gegužę. Vadovas mano, kad produkcija bus brangesnė, tačiau šiemet neramu dėl jos realizacijos. „Visgi agurkai – ne pirmo būtinumo prekė. Jeigu bus brangūs, nepirks. Jau ir anksčiau stengdavomės juos išauginti tokiu metu, kai baigiasi šildymo sezonas ir žmonėms nebereikia mokėti už šildymą“, – aiškino A. Staškus.

Prekyboje kainos padidėjo

Šiltnaminių daržovių augintojai kalba apie jiems mokamą mažesnę kainą, tačiau prekybos centrų lentynose situacija kitokia – čia fiksuojamos didesnės kainos. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, šių metų vienuoliktą savaitę vidutinė ilgavaisių agurkų kilogramo kaina Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse buvo 3,52 Eur – apie 47 proc. didesnė nei tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu. Per savaitę agurkai atpigo apie 4 proc., o per mėnesį – beveik 27 proc.

ŽŪM vertina galimybes

Žemės ūkio ministerija informavo ŪP, kad gavo Lietuvos šiltnamių asociacijos raštą. Ir paaiškino, kad šiuo metu vertina galimybes teikti valstybės pagalbą visiems sektoriams, kurie patiria problemų dėl išaugusių energijos išteklių ir kitų globalių veiksnių. Ministerija pažadėjo papildomai pranešti, kai bus priimti sprendimai dėl pagalbos priemonių taikymo.