Ashburn +25,8 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 14 Spa 2024
Ashburn +25,8 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 14 Spa 2024


Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė 

Valdžiai – stabilu, pienininkams – gilyn į duobę

2024/02/01


Pieno krizė mūsų šalyje tęsiasi ir aštrėja, nes pajamos ir toliau nepadengia gamybos sąnaudų, nors valdžiai atrodo, kad padėtis pieno rinkoje yra stabili. Kai šią mintį ūkininkams ištransliavo premjerė, atsakydama į Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) iškeltus reikalavimus, socialiniuose tinkluose užvirė pasipiktinusių pienininkų diskusijos. „Skuodo pieno ūkių šeimininkai savaitei palikę gyvulius važiuos 400 km iki Vilniaus, kad pasakytų ministerijai, jog pieno krizė yra“, – socialiniame tinkle rėžė Gintarė Vaitkienė.

Skaudančia širdimi uždaro ūkius

Kol vieni pienininkai bando kaip nors ištverti sunkmetį, kiti, skaudančia širdimi, atsisveikina su gyvuliais. Pastaruoju metu dėl nuostolingos veiklos visoje šalyje masiškai uždarinėjami pieno ūkiai, gyvuliai furgonais išgabenami į Lenkiją.

Šiomis dienomis su karvėmis atsisveikino vidutinis šeimos ūkis, įkurtas Vilkaviškio r. Ūkio šeimininkas Artūras Jurkevičius, dirbantis 60 ha žemės ir laikęs daugiau nei 40 karvių, su ašaromis akyse atsisveikino su piendavėmis. „Pieno ūkis man buvo prie širdies. Tačiau jį panaikinti privertė valdžios sprendimai. Per parą primelždavome 600–800 litrų kokybiško pieno, už kurio kilogramą supirkėjai mokėdavo po 25 ct. Tačiau pieno savikaina yra daug didesnė. O kur užmokestis už mūsų darbą be jokių laisvadienių?“ – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo A. Jurkevičius.

Kaip išgyventi pieno ūkiams, kokią perspektyvą įžvelgia – to ir klausti nereikia. Anot A. Jurkevičiaus, neadekvatūs valdžios sprendimai, įstatymai ir kt. dalykai ūkininkų dalios nepalengvina, neužtikrina jų pragyvenimo šaltinio. „Kur ekonominiai sprendimai? Jau iš ubago ir lazdą baigia atimti“, – apmaudo neslėpė Vilkaviškio r. ūkininkas. Vyras pasakojo, kad lenkai, pirkdami jų karves, labai džiaugėsi, jog galėjo jas pigiai nupirkti. „Palyginti su Lenkijos pieno kainomis, man net bloga darosi, kad lietuviai pienininkai šitaip skriaudžiami. Lenkai už kilogramą pieno gauna 40 ct. O palyginkime pašarų kainas, ūkio ir kitas išlaidas. Pas juos bent 30 proc. viskas pigiau. Ką ir bekalbėti, ką ir begalvoti... Galvoju, kad tai – žemės ūkio genocidas. Juk vien mūsų kaime pastaruoju metu užsidarė 8 pieno ūkiai, kurie laikė po 20 ir daugiau karvių. Kai kas anksčiau ūkius uždarė, laiku susigriebė, nes suprato, kad iš pieno uždarbio nebus“, – atviravo A. Jurkevičius.

Bandovežiai suka ratus

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Vilkaviškio r. skyriaus pirmininkė Onutė Kartavičienė ŪP paantrino, kad jų rajone užsidarė daug ir didelių pieno ūkių. „Pieno ūkį uždarė net veterinaras Arvydas Šlivinskas. Jis turėjo didelį, tvarkingą, idealų ūkį. Tai buvo pažangus pienininkystės ūkis. Jis lenkams pardavė visas melžiamas karves. Gyvulius sukrovė į furgonus ir išsivežė. Kai bandovežis pro namus pravažiuoja, visiems širdis skauda. Ūkiai naikinami masiškai. Tai – tragedija“, – teigė O. Kartavičienė, nesuvokianti, kodėl žemės ūkis taip alinamas.

LŪS Vilkaviškio r. skyriaus pirmininkė sakė, kad nuostolingas ūkininkavimas niekam nėra naudingas. Juk niekas nenorės laikyti melžiamų karvių bandos savo malonumui. „Galima gėles auginti savo malonumui, bet melžiamas karves... Jau čia reikėtų visai kvailam būti. Čia juk ne hobis. Ūkininkas, kuris laiko karves, ištisus metus neturi atostogų. Jis dar ir žmonių yra įdarbinęs, todėl viskas turi būti stabilu, atlyginimai turi būti mokami. Už tokį sunkų darbą, rūpestį turi būti ir atitinkamas atlygis. Ūkininkas privalo turėti pajamų, kad galėtų savo darbu pasidžiaugti ir iš jo išgyventi. O to nėra. Dėl to ne tik smulkieji, bet ir stambūs ūkiai neišgyvena“, – žodžio kišenėje neieškojo O. Kartavičienė.

Pieno sektoriui yra blogai

ŪP pasiteiravo Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVŪPA) vadovės Renatos Vilimienės ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktoriaus Eimanto Bičiaus, ar situacija pieno rinkoje turi kokią nors perspektyvą? „Vyriausybė vertina, kad situacija yra stabili. Jei situacija yra stabili, tai kodėl ir toliau pieno ūkiai užsidarinėja? Ar Vyriausybė mato problemą pieno sektoriuje ir ketina ją spręsti?“ – retorinius klausimus kėlė ŪP R. Vilimienė. Pasak jos, esant stabiliai situacijai, pieno ūkiai neužsidarinėtų. Skaičiai rodo, kad kas mėnesį iš rinkos pasitraukia daugiau nei po 80 ūkių.

vilimiene
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė apgailestauja, kad Vyriausybė nemato problemų pieno sektoriuje ir jų nesprendžia.

LPGA direktorius E. Bičius taip pat tvirtino, kad situacija pieno rinkoje yra blogėjanti. Mūsų šalyje karvių ir jų laikytojų skaičius nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) nuosekliai mažėja. Statistikos duomenimis, šių metų sausio pradžioje šalyje fiksuota 212 tūkst. karvių, iš kurių apie 8 tūkst. yra laikomos savo reikmėms, pienas supirkėjams nėra parduodamas. „Lyginant šių metų statistiką su praėjusiais metais, matomas labai didelis gyvulių skaičiaus sumažėjimas. Dar vasarą ūkininkai laikė 225 tūkst., o dabar – tik 212 tūkst. karvių. Skaičiai rodo, kad pieno sektoriui yra blogai“, – teigė E. Bičius. Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas patikslino, kad pieno krizė mūsų šalyje, kai pajamos nepadengia gamybos sąnaudų, tęsiasi jau metus. Čia ir yra didžiausia problema.

bicius
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius, stebėdamas situaciją rinkoje, mato, kad pieno produktų kainos pradeda kristi, todėl artėjama prie to, jog artimiausiais mėnesiais tikriausiai bus mažinamos ir pieno supirkimo kainos.

Vyriausybė nemato takoskyros

Ar absoliučiai didžioji dalis pieno kiekio, kaip atsakyme LŽŪT teigė premjerė, superkama už kainą, viršijančią 35 ct/kg? LVŪPA vadovė R. Vilimienė, komentuodama Ingridos Šimonytės išsakytą mintį, paaiškino, kad, galimai, ši didžioji dalis yra 51 proc. stambių pieno ūkių. „Iš likusios dalies pieno ūkių pienas superkamas gerokai mažesne kaina. Juk mes esame suskaldyti į dešimt grupių, ir yra tokių ūkininkų, kurie net 20 ct/kg negauna. Nors sakoma, kad atotrūkis tarp grupių yra nedidelis, iš tikrųjų jis yra nuo 70 iki 100 proc. Tačiau Vyriausybė nemato takoskyros. Prieš metus sėdėjau Vyriausybės rūmuose ir visa tai aiškinau premjerei. Atsakymas buvo toks: „Taip, žinome. Ši problema bus išspręsta pati pirma drauge su Pieno įstatymu.“ Tačiau dabar girdime, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) įstatymo pataisų svarstyme yra paskelbęs pertrauką. Ko delsiama? Kodėl nepriimamas Pieno įstatymas? Akivaizdu, kad nėra bendro socialinių partnerių sutarimo, kad niekas nesiima veiksmų, kurie galėtų pakenkti pieno perdirbėjams“, – redakcijai teigė R. Vilimienė.

LPGA direktorius E. Bičius minėjo, kad VĮ Žemės ūkio duomenų centras pateikė informaciją, jog gruodį už bazinių rodiklių pieno kilogramą buvo mokami 33 ct, už natūralaus – 43 ct. Anot E. Bičiaus, aukštesnės pieno supirkimo kainos fiksuotos dėl to, kad pieno riebumas metų pabaigoje, prieš veršiavimąsi, būna pakilęs. Tačiau tam, kad riebumas būtų didesnis, reikalingos papildomos investicijos. „Praėjusiais metais, palyginti su 2022 m., pieno ūkiai prarado apie 176 mln. Eur pajamų, nes brango pašarai, pašarų priedai, degalai, darbuotojams pakilo atlyginimai ir kt. Visa tai negrįžo į 2021 m. lygį, tik pieno supirkimo kaina liko ta pati “, – paaiškino E. Bičius.

Turi užsidirbti iš pieno gamybos

hofmanas
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sakė, kad pieno krizė mūsų šalyje, kai gamybos sąnaudų nepadengia pajamos, tęsiasi jau metus.

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Redakcijos ir Artūro JURKEVIČIAUS nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Lenkai iš ūkių pienines karves veža furgonais.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis