Valgomos gėlės – ir grožis, ir sveikata

– Kaip atsitiko, kad gyvenimą sostinėje iškeitėte į kaimą?

– Gimiau Tauragės r., vasaras leisdavau Lomių k., kur močiutė augino daugybę gėlių. Pradėjusi savarankišką gyvenimą ir ištekėjusi, kaip ir daugelis jaunų žmonių, perspektyvą mačiau tik didmiestyje. Gyvenimas padovanojo daugiau nei 20 metų sostinėje – čia gimė vaikai, ir per juos aš atradau savo tikrąją savastį. Palengva atsigręžiau į kūrybą – pradėjau kurti ir tebekuriu namų tekstilę. Man labai patinka gėlėmis marginti audiniai! Pamažu, įsigijus namus, atsiskleidė didžiausia meilė gėlėms – jos tapo neatsiejama mano namų aplinkos dalis, o ir auginimas buvo natūralus žingsnis.

– Jūsų požiūris į gėles yra kitoks – auginate valgomas gėles, jas naudojate maistui, dekoracijoms, arbatoms. Kaip atradote šią aistrą?

– Tai buvo netikėta ir man pačiai. Man patinka viskas, kas gražu – gražus maistas tampa skanesnis. Pirmiausia grožiu pasimėgauju akimis ir uosle, ir tik tada – skoniu. Gražiai pateiktas maistas tarsi sustabdo akimirką, leisdamas ilgiau ja mėgautis. Pačią idėją atradau per gėles. Vaikystėje pas močiutę augo daug gėlių, kurias aš valgydavau. Man labai patikdavo žalios piliarožių sėkladėžės, nasturtų žiedai tuo metu atrodydavo kartoki, bet labai skanu būdavo nugnybus žiedo smaigalį ištraukti nektarą. Augo didžiulis alyvų krūmas – labai mėgstu šį kvapą. Tikėjau, kad radus žiedelį su 5 žiedlapiais reikia jį suvalgyti ir tada rasi savo laimę. Matyt, pakankamai jų suvalgiau. Medetkų ir šalavijų arbatą mama kaisdavo, kad palengvėtų mėnulio ciklo dienos.

Vėliau pradėjau domėtis gėlių valgymu rimčiau. Sužinojau, kad iš senovinių rožių galima gaminti uogienę. Angliškame sodo žurnale mačiau maisto, papuošto žiedais, nuotraukų ir nusprendžiau pati išbandyti.

– Kokių valgomų gėlių šiandien turite ant savo stalo?

– Žiedus maistui galima naudoti ne tik šviežius. Iš džiovintų galima gaminti arbatas ir prieskonius. Pavyzdžiui, neseniai atradau serenčius kaip puikią žiedų arbatų sudedamąją dalį, nors anksčiau jų kvapą buvau linkusi ignoruoti. Taip pat džiovinu medetkas, rugiagėles, kurių žiedlapiais galima puošti maistą. Medetkų žiedai būna įvairių spalvų – oranžiniai, geltoni, kakavos, persikų spalvos. Toks pats augalas, bet skirtingi atspalviai suteikia nuostabų estetinį ir skonio efektą. Medetkos dėl savo maistinių ir vaistinių savybių dažnai vadinamos lietuvišku šafranu. Džiovintais žiedais puošiu kepinius, duoną, sausainius, pyragus ir gėrimus.

Šiuolaikinė technologija – liofilizavimas – leidžia žiedams išlikti labai ilgai ir atrodyti šviežiems. Tai labai patrauklu konditeriams, nes jie gali papuošti tortus, nesibaimindami, kad žiedai nuvys.

– Kokias gėles auginate savo ūkyje ir kurios populiariausios?

– Pirmieji metai buvo eksperimentiniai, nes norėjau turėti kuo daugiau įvairovės, tačiau vėliau supratau, kad turiu koncentruotis į švietimą. Populiariausios yra medetkos, rugiagėlės ir našlaitės. Su kitomis gėlėmis klientus dar reikia supažindinti.

– Kaip užtikrinate, kad gėlės būtų saugios vartoti?

– Pagrindinis reikalavimas – švarus auginimas. Nenaudoju jokių trąšų ar chemikalų, net rožių nepurškiu, o auginu jų per 400 krūmų. Rožėms didžiausias iššūkis yra amarai, bet juos tiesiog nuplaunu vandeniu. Daug dėmesio skiriu natūraliai aplinkai, kad ją saugočiau ir puoselėčiau.

Taip pat stengiuosi aplinkoje prikurti vietų geriesiems vabzdžiams gyventi – kviečiuosi juos į talką. Kol kas neturėjau bėdų su nasturtėmis – šiaip jas labai myli kirminai. Jei vieną kitą randu, nuskinu ir sunaikinu pažeistus lapus bei žiedus. Rankų darbo yra labai daug, bet tik taip galima užtikrinti aukštą kokybę. Džiovinimui naudoju džiovyklę, o liofilizuoti vežu pas turinčius leidimą verstis šia veikla.

– Kokios gėlės geriausiai tinka džiovinimui ir liofilizavimui?

– Džiovinimas vyksta apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių vietoje, natūralioje aplinkoje arba naudojant džiovyklę. Liofilizuojama specialioje įrangoje, kur gėlės džiovinamos šaltyje. Lengviausia tiek džiovinti, tiek liofilizuoti stambesnius žiedus, nes smulkesni žiedai dažnai susitraukia iki labai mažo dydžio. Pavyzdžiui, eksperimentuodama su smulkiažiedėmis našlaitėmis pastebėjau, kad šviežias žiedas yra 3–4 cm skersmens, o po liofilizavimo sumažėja iki 2,5–3 cm. Džiovinimo metu susitraukia dar labiau – iki vos 1,5 cm. Todėl kai kuriuos žiedus liofilizuoti ne visada verta, nes galutinis rezultatas gali būti labai panašus tiek liofilizuojant, tiek džiovinant.

– Kaip kuriate žiedlapių mišinius arbatoms, kurių pavadinimai skamba itin romantiškai? Ar turite populiarių receptų?

– Viskas prasidėjo nuo rožių. Pas vienus klientus „užkliuvo“ atvežtinė rožių arbata. Tai paskatino susidomėti rožių arbatos gamyba. Pabandžiau ir patiko. Vėliau pradėjau kurti populiarųjį derinį – rožių ir levandų žiedų, kurį papildžiau ir medetkų žiedais. Ruošdama mišinį, proporcijas dažniausiai nustatau pagal intuiciją. Šiam mišiniui ypač svarbu, kad levandos per daug neužgožtų rožių. Nors, tiesą sakant, dažnai taip ir nutinka, nes rožės – tarsi orios karalienės, kurios „nešoka į akis“, bet tyliai atlieka savo funkciją.

Nesu didelė eksperimentuotoja su mišiniais, nes tikiu, kad tam reikia gerai pažinti augalų vaistines savybes ir žinoti, kas su kuo dera ir kokiais kiekiais. Augalai turi galingą energiją, tik mes dažnai ją nuvertiname sakydami „arbatėlė“.

– Kokie yra pagrindiniai iššūkiai auginant gėles, skirtas maistui?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 18 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.