Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir už tai turi būti teisingai atlyginama. Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei.
Pagal šiandien galiojančius teisės aktus yra dvi galimos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros:
Kalbant apie pirmąją procedūrą – tai yra situacijos, kai pagal energetikos ar transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektus, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu Lietuvos Respublikos Seimas pripažįsta valstybei ypač svarbiais ekonominiais ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais projektais.
Nepaisant to, kad žemės sklypas planuojamas paimti visuomenės poreikiams, žemės savininko teisės ir teisėti interesai taip pat turi būti tinkamai įgyvendinti ir apginti. Žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Žemės savininkui taip pat atlyginami nuostoliai, patirti atliekant statybinius tyrimus.
Antrosios procedūros atveju, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtiniais atvejais. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė tenkinant viešąjį interesą reikalinga:
Šiuo antruoju minėtos procedūros atveju, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ar kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę. Atlyginimas gali būti pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu. Taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui pinigais atlyginama žemėje esančių augalų, negauto derliaus, žemėje esančių objektų ir kt. vertė ir visi nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame žemės sklype nutraukimu ar apribojimu.
Kokiais atvejais žemės savininkas gali nesutikti su žemės paėmimu visuomenės poreikiams?
Tokiu atveju, jeigu Jūs, kaip žemės savininkas nesutinkate su žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir nesudarote sutarties, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko yra ginčas ir institucija privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams.
Teismas atsisako leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių:
Taigi, nepaisant to, kad susikūrėte savo svajonių namus ant Jums nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir galvojote, kad visą gyvenimą ten nugyvensite, gali atsirasti priežasčių, dėl kurių Jums priklausantis žemės sklypas bus paimtas visuomeniniams poreikiams. Tokiais atvejais geriausia būtų kreiptis į teisininkus ir jie padės apginti savo teises.
Partnerio turinys
Asociatyvi 123rf nuotr.