Valstybė žada pagalbą kiaulių augintojams

Valstybėse, kuriose kiaulininkystės sektorių grasina sužlugdyti beveik nesulaikomai plintantis afrikinis kiaulių maras (AKM), didelį rūpestį kelia kiaulių augintojų patiriami nuostoliai, tad skirtingos šalys ieško įvairių būdų remti šią žemės ūkio verslo šaką. Pavyzdžiui, intervencinius pirkimus kiaulienai supirkti paskelbė Lenkija. O štai mūsų valstybė prakalbo apie kitokią pagalbą ūkiams, nukentėjusiems nuo AKM – paramą iš nacionalinių ir europinių lėšų. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Petras Čimbaras įsitikinęs, kad intervenciniai kiaulienos pirkimai nepadėtų išspręsti šalies kiaulininkystės ūkiams dėl AKM kylančių problemų, juolab kad padėtis dar nėra labai bloga. „Nesakau, kad toks valstybės sprendimas būtų visai nelogiškas susidarius tikrai ekstremaliai situacijai, bet juk pagrindinis klausimas – kur vėliau tą produkciją realizuoti? Tarkime, valstybės supirktą ne iš AKM zonų kiaulieną rastume kam parduoti, bet ką reikėtų daryti su mėsa iš AKM zonų, iš kurių eksportas draudžiamas? – retoriškai klausė Seimo narys. – Vėlgi viskas remiasi į pinigus, iš kur valstybė turėtų jų paimti intervenciniams pirkimams? Biudžete jų tikrai nėra.“ Pasak KRK pirmininko, Lenkijos žemės ūkis yra gerokai labiau išvystytas nei Lietuvos, todėl ten įmanomi kitokie sprendimai nei mūsų šalyje. „Yra ir dar vienas aspektas, – sakė P. Čimbaras. – Jeigu būtų nutarta vykdyti intervencinius kiaulienos pirkimus, tuoj pat grūdininkai ir pienininkai pareikalautų to paties. Juk pastariesiems taip pat ne patys geriausi laikai. Valstybės įsikišimas tokiu būdu – tai pats lengviausias kelias. Padėti, negalvojant, ką reikės daryti vėliau, nėra geras ir racionalus sprendimas“, – apie galimybę valstybei supirkti kiaulieną sakė KRK pirmininkas P. Čimbaras. Jo teigimu, jau seniai laikas apsispręsti ir sukurti specialų pagalbos fondą, kurį formuotų žemdirbiai, supirkėjai, perdirbėjai, taip pat valstybė prisidėtų savo dalimi. „Ištikus ekstremaliai situacijai bet kurioje žemės ūkio verslo šakoje iš jo būtų galima dengti nuostolius ar finansuoti būtinas pagalbos priemones“, – įsitikinęs politikas. UAB „Idavang“ generalinio direktoriaus Sauliaus Leonavičiaus teigimu, toks kaimyninės valstybės sprendimas yra geras, bet tai, be abejo, labai brangu. „Tačiau faktas, kad valstybei iš tiesų rūpi kiaulininkystės, didelės žemės ūkio šakos, išlikimas, tik pagirtinas, – kalbėjo direktorius. – Kaimynai lenkai į AKM keliamo pavojaus valdymą ir likvidavimą žiūri labai rimtai. Vienas jų ūkininkas, iš kurio ūkio plačiai pasklido užkratas, dėl savo aplaidumo dabar turi reikalų su teisėsauga. Žodžiu, atsakomybės reikalaujama labai griežtai. Tokio požiūrio trūksta mūsų valstybėje, – teigė S. Leonavičius. – Juolab kad mūsų šalies kiaulininkystė nėra tokio masto, kad nebūtų įmanoma kuo griežčiau kontroliuoti, kaip visuose – tiek stambiuose, tiek smulkiuose – ūkiuose laikomasi biologinės saugos reikalavimų“, – kalbėjo „Idavang“ generalinis direktorius. Kad mūsų valdžiai kiaulininkystės sektoriaus likimas visgi rūpi ir sprendimų problemoms dėl AKM spręsti nuolat ieškoma, patvirtino Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis. „Kaimynų lenkų priimtą sprendimą supirkti kiaulieną nėra tikslu vadinti intervenciniais pirkimais. Jie sugalvojo specialią priemonę, kaip padėti AKM zonose atsidūrusiems kiaulininkystės ūkiams, – sakė mums R. Krasuckis. – Intervencinių kiaulienos pirkimų kainos šiuo metu yra kur kas žemesnės nei realizuojamos kiaulienos iš III AKM zonos, todėl taikyti tikruosius intervencinius pirkimus nebūtų nei patrauklu, nei logiška. Mes sugalvojome ir taikysime kitą pagalbos priemonę. Ji šiuo metu baigiama derinti su Lietuvos kiaulių augintojų asociacija. Tai – parama iš nacionalinių ir Europos Sąjungos lėšų pieno ir kitiems gyvulininkystės sektoriams, taigi ir kiaulininkystei. Pinigai bus skirti kompensuoti dalį finansinių nuostolių, patiriamų realizuojant kiaulieną iš III AKM zonos, – sakė R. Krasuckis. – Šis kompensavimo mechanizmas turėtų pradėti veikti jau spalį. Šiuo metu skaičiuojame nuo praėjusių metų gruodžio iki š. m. rugsėjo pab. konkrečius dokumentais pagrįstus kiaulininkystės ūkių praradimus. Nuostolių kompensavimo taisyklės turėtų būti patvirtintos iki spalio 1 d.. Negaliu pasakyti, kokio dydžio kompensacijos bus, bet kiaulininkystės sektoriui stengiamės padėti šiuo metu prieinamais būdais“, – tvirtino ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius R. Krasuckis.

Elena RINKEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.