Columbus +22,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 1 Rgs 2024
Columbus +22,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 1 Rgs 2024


Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
ŪP korespondentė 

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

2024/03/29


Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo nepaskelbs strategine ekonomikos šaka ir neatsisakys žemdirbiams užkrautų perteklinių reikalavimų, kuriuos, dažnu atveju, sukūrė pati. Šie nuogąstavimai vyravo pirmadienį Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) narių visuotiniame susirinkime.

Situacija nerimastinga

Susirinkimas vyko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje. Be LPGA narių, jame dalyvavo ir kviestiniai svečiai. „Lietuvos pieno ūkiams 2023 m. buvo labai sunkūs po 2022-ųjų – gana gerų metų, kai nustojo mažėti karvių skaičius, buvo pradėjusi augti pieno gamyba, nes ūkininkams buvo mokama padori kaina už žalią pieną. Deja, 2023 m. pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto“, – apžvelgdamas situaciją pieno sektoriuje, apgailestavo LPGA prezidentas Jonas Vilionis. Jis priminė, kad pernai Lietuvos pieno gamintojai gavo 176 mln. Eur mažiau pajamų nei 2022 m. Karvių skaičius šalyje nuo 2004 m. iki 2024 m. sumažėjo 54,5 proc. Antai 2004 m. buvo 467 414, o 2023 m. – 212 885 karvės. Karvių laikytojų per šį laikotarpį sumažėjo 93,3 proc. – nuo 195 231 iki 18 875. Šių metų sausio 1 d. duomenimis, daugiausia yra vienos karvės laikytojų – 6 932. Ūkių, kuriuose laikoma iki 20 karvių, yra 16 998, daugiau nei 100 karvių – 281, daugiau nei 500 karvių – 49.

Lietuva dabar, vadinamuoju žiemos laikotarpiu, per mėnesį pagamina 100 tūkst. t pieno, o iš Latvijos atsiveža dar apie 40 tūkst. t pieno. Šalyje daugėja lenkiškų pieno produktų. Jie pigesni už lietuviškus, nes gali būti, kad lenkai dempinguoja kainas.

J. Vilionio nuomone, dėl tokios situacijos žemės ūkio ministras turėtų vykti į Briuselį ir tartis, kaip ją keisti. Sunerimti pirmiausia privalėtų aukščiausia šalies valdžia. Deja, ji abejinga pieno sektoriaus likimui – nesutinka jo remti nacionalinio biudžeto lėšomis, netramdo prekybininkų apetito. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kažin kodėl siekia pieno krizės suvaldymo naštą užkrauti ant pieno gamintojų pečių – siūlo jiems kurti savitarpio pagalbos fondą. Bet, anot LPGA prezidento, kažkodėl nesiūlo jo kurti pieno perdirbėjams, prekybininkams, prieš tai neleidus jiems piktnaudžiauti – pasiimti didžiausią dalį nuo pieno produktų kainų. „Prašome, kad žemės ūkis būtų pripažintas strategine ūkio šaka. Jei jis žlugs, ką šalies žmonės valgys, už ką pirksime dronus, apie kuriuos daug kalbame?“ – retoriškai klausė J. Vilionis.

Protestavo

Apžvelgdamas LPGA veiklą 2023 m., jos prezidentas teigė, kad pernai vyko 8 LPGA tarybos posėdžiai. Į juos buvo kviečiami ir dalyvavo žemės ūkio viceministrai, kiti ŽŪM ir Aplinkos ministerijos, VĮ Žemės ūkio duomenų centro, UAB „Pieno tyrimai“, Nacionalinės mokėjimo agentūros, kitų organizacijų, pieno perdirbėjų atstovai, Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis ir nariai, europarlamentaras Bronis Ropė.

Asociacijos tarybos posėdžiuose diskutuota apie situaciją Lietuvos ir ES pieno rinkose, aptarti kiti aktualūs klausimai: dėl administracinės naštos mažinimo žemės ūkio subjektams, Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021–2027 m. strateginio plano, susietosios paramos už pienines karves ir pieninių veislių buliukus 2023–2027 m., priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ paramos administravimo.

Praėjusių metų pradžioje ištikus pieno krizei, reikėjo greitų sprendimų. Todėl buvo rengiamos protesto akcijos. Vasario 24 d. žemdirbių organizacinio štabo iniciatyva vyko derybos su pieno perdirbėjais bei protesto akcija prie ŽŪM. Bet ši akcija apčiuopiamų rezultatų nedavė. Todėl kovo 23 d. LPGA surengė protesto akciją prie Seimo. Joje gausiai dalyvavo ne tik pieno gamintojai – dar ir kitų sektorių žemdirbiai. Kelios delegacijos dalyvavo susitikimuose su šalies prezidentu, premjere ir Seimo pirmininke.

LPGA, siekdama ginti pieno gamintojų interesus, nuolat susitinka su aukščiausiais valstybės pareigūnais – tiek su ministrais, KRK nariais, tiek su premjere ir Prezidentūros atstovais.

Rinka reguliuotina

„Ieškodami sprendimų europiniu lygiu, balandį Briuselyje susitikome su europarlamentaru B. Rope ir Europos pieno tarybos vadovybe. Ieškojome recepto, kaip iš duobės traukti Lietuvos pieno gamintojus. Analizavome Ispanijoje veikiantį įstatymą, draudžiantį pieną pirkti ir parduoti už mažesnę kainą nei gamybos savikaina. Jis panašus į Lietuvos pieno įstatymą. Bet Ispanijos valdžia stengiasi, kad šis įstatymas veiktų. Domėjomės, kokiomis priemonėmis būtų galima analogišką įstatymą pradėti įgyvendinti Lietuvoje ar visoje ES, – prisiminė J. Vilionis. – Europos pieno gamintojų rūpesčiai panašūs, bet Lietuvos ūkininkai yra tarp labiausiai nukentėjusių. Jie už superkamą pieną gauna mažiausią kainą ES, tačiau jų gamybos kaštai yra didžiausi. LPGA pozicija – pieno rinka turi būti reguliuojama visoje ES, užtikrinant pieno pasiūlos ir paklausos balansą.“

Ropė
Europarlamentaras Bronis Ropė: „Ūkis – kaimo gyvavimo pagrindas.“

J. Vilionis pasidžiaugė, kad LPGA, būdama Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) narė, prisideda sprendžiant visiems šalies žemdirbiams aktualias problemas, dalyvauja ŽŪM darbo grupės Pieno tarybos (PT) veikloje. Bet, pasak LPGA prezidento, pernai vyko tik du PT posėdžiai. Ir abu – metų pradžioje. „Matyt, ŽŪM nematė reikalo jų rengti. Galvoja, kad pieno sektoriuje viskas puiku“, – stebėjosi LPGA prezidentas.

hofmanas
LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas sulaukė aukščiausios valdžios atstovo padėkos, kad padėjo „pamatyti kritinius taškus, superkant pieną“.

Pasak jo, nukentėjusiems dėl COVID-19 pandemijos pieno gamintojams pernai iš nacionalinio biudžeto skirta 8 mln. Eur parama. LPGA siūlė ministerijai ją išdalyti visiems gamintojams. Deja, parama atiteko tik kai kuriems pieno ūkiams. Kai Europos Komisija Lietuvai paskyrė 10,6 mln. Eur paramą, valstybė galėjo prisidėti 200 proc. Vėl paramą gavo ne visi pieno gamintojai. Taip ŽŪM kiršina pieno ūkių šeimininkus.

Ministerija aiškino, kad jau prisidėta nacionalinėmis lėšomis. Bet tai buvo pereinamojo laikotarpio papildoma 12,24 mln. Eur nacionalinė išmoka. Tačiau dėl neaiškių priežasčių ir ji buvo sustabdyta.

Padėkojo

„Nuo 2015 m. balandžio 1 d. LPGA yra visateisė Europos pieno tarybos (EMB) narė. Jos posėdžiuose pradėjome dalyvauti dar 2014 m. ir įsitikinome, kaip intensyviai ši organizacija dirba. Nuo 2016 m. LPGA gavo valstybės finansavimą atstovauti tarptautiniu mastu. Tai palengvino mums finansinę naštą. Džiugu, kad EMB ne kartą pagerbė mūsų asociaciją, deleguodama organizacijos prezidentą ir kitus atstovus atvykti į LPGA renginius Lietuvoje, – teigė J. Vilionis. – LPGA atstovai 2023 m. birželio mėn. Briuselyje dalyvavo EMB generalinėje asamblėjoje. LPGA 2023 m. lapkritį organizavo EMB generalinę asamblėją Lietuvoje. Joje dalyvavo 16 šalių atstovai. Renginys truko dvi dienas. Asamblėjos dalyviai aplankė Irenos Daukantienės ūkį Jonavos r.“

J. Vilionis padėkojo visiems, parėmusiems ir padėjusiems organizuoti šį renginį. Jis įteikė padėką AB „Lytagra“ valdybos pirmininkui Adomui Balsiui. „Esate tvirtas ir patikimas Lietuvos pieno gamintojų asociacijos partneris, aktyviai remiantis įvairias pieno gamintojų veiklas, renginius, padedantis mums ginti savo interesus Lietuvos ir ES lygmeniu“, – teigė J. Vilionis šioje padėkoje. „Tik darbuodamiesi kartu, kaip vienas kumštis, galime daryti įtaką Lietuvoje ir ES vykstantiems teisėkūros procesams“, – tvirtino jis ūkininkei I. Daukantienei skirtoje padėkoje, dėkojo už neabejingumą Lietuvos pieno sektoriaus likimui.

Vilionis Balsys
LPGA prezidentas Jonas Vilionis įteikė padėką AB „Lytagra“ valdybos pirmininkui Adomui Balsiui.

Linkėjo vienybės

„Labiausiai mūsų asociacijai šiandien reikia vienybės. Jos narių skaičius turi didėti, būtina valstybėje sudaryti tokias sąlygas, kad ūkiai nustotų trauktis iš pieno gamybos. Mūsų asociacija bus stipri ir su ja bus skaitomasi tol, kol visi petys į petį dirbsime aktyviai, spręsime ir tarsimės, organizuosime protestus, kai jų reikės. Mūsų asociacija atvira kiekvienam pieno gamintojui – ir laikančiam vieną karvę, ir turinčiam didelį ūkį. Lietuvoje turi išlikti įvairūs ūkiai, kiekvienas turi teisę į vietą po saule“, – taip praėjusių metų LPGA veiklos apžvalgą baigė jos prezidentas J. Vilionis. Kai jis suabejojo, ar tinkąs vadovauti LPGA, jei tiek daug problemų pieno sektoriuje, sulaukė Jonavos r. Pauliukų žemės ūkio bendrovės direktoriaus Andrejaus Štombergo nuraminimo, kad žemės ūkio problemos nesprendžiamos, nes neatsiranda daugiau protingų žmonių, nebijančių politikams pasakyti tiesos.

Stringa eksportas

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Viršelyje ŪP redakcijos archyvo nuotr.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
Mano ūkis