„Kaimų teritorijose esanti valstybinė žemė patikėjimo teise bus perduota savivaldybėms, o jos galės savarankiškai spręsti dėl šios žemės nuomos, panaudos, planavimo ir apleistų teritorijų tvarkymo. Valstybinė žemė ir toliau išliks valstybės nuosavybė, tačiau jos administravimas bus patikėtas tiems, kurie geriausiai supranta vietos gyventojų poreikius. Tai taip pat reiškia trumpesnius biurokratinius etapus. Norint pradėti naudoti teritoriją ar pritraukti investicijų, nereikės ištisus metus vykdyti derinimo procedūrų su kitomis institucijomis. Tad sprendimus priims savivaldybės, o NŽT tik prižiūrės, kad tai būtų daroma teisėtai.
Šio modelio sėkmę jau įrodė miestų patirtis. Savivaldybėms perėmus žemės administravimą, sklypai formuojami efektyviai, o sudaromų nuomos sandorių aukcionuose padaugėjo net kelis kartus. Kartu fiksuojame mažiau neigiamų išvadų dėl nuomos bei panaudos sandorių.“
„Gal tokį puikų tvarkymąsi labiau tiktų vadinti ateities dalyku, nes šiuo metu visų savivaldybių administracijos dar tik mokosi su šia žeme dirbti. Tai natūralus, suprantamas procesas, o šiuo metu neblogai tai daro Kaunas, Rokiškis. Visi dėl to patiria iššūkių, nes tai yra naujas, visai kitoks veikimo būdas. Kai pagaliau tampi daikto šeimininku, tai ir gyvenimas kitaip pradeda dėliotis – reikia prisiimti ir atsakomybę, ir galvoti apie tai, ką darai, kodėl taip darai. Tai kaip ir sutarčių pasirašinėjimas – iš pradžių buvo didelis klaidas darančių savivaldybių administracijų skaičius, mes jas mokėme, rodėme geruosius pavyzdžius. Dabar klaidų – jau mažiau, matome, jog noras, kad jos taptų žemės šeimininkais, įgyvendinamas.
Valstybinės žemės savivaldybių teritorijose labai daug, kai kur ji yra net dominuojanti.“
„Aš manau, kad tai iš tikrųjų geras sprendimas. Natūralu, kad liks NŽT kontrolė, tik svarbu, kad perdavus kaimiškų teritorijų žemę savivaldybėms būtų ištaisomos tos klaidos ir tie pertekliniai reikalavimai, kurie yra šiuo metu savivaldybėms perėmus miestų ir miestelių žemę. Žemės aukcionų, žemės paskirties keitimo, kitų sprendimų priėmimo reglamentavimas kartais yra per daug suvaržyti, todėl mes iš tikrųjų norime, kad atsirastų pokyčiai.
Matome, kad sutvarkius problemas savivaldybių administracijoms darbo padaugės. Bet jau ir dabar NŽT kai kuriose savivaldybių administracijose, Plungės – taip pat, nebekonsultuos gyventojų žemės klausimais. Tai natūralu, kad visas šis darbas pereina savivaldybių administracijoms. Manau, kad savivaldybė turi būti žemės šeimininkė savo teritorijoje, nors tai duoda ne tik naudą, bet ir rūpesčių.“
„Bus tik geriau, kai visą valstybinę žemę perduos disponuoti savivaldybėms. Viskas bus paprasčiau – ir nuoma, ir perdavimai, ir projektų įgyvendinimai vyks sparčiau. O tai, kad sutartis pasirašinės merai, irgi gerai. Gal galės meras įpareigoti tai daryti savivaldybės administracijos direktorių, bet tikrai nereikės kreiptis į savivaldybės tarybą, kad ji balsuotų už nuomos ar panaudos sutartį. Savivaldybės tarybos kišimasis būtų tiesiog nereikalingi dalykai, kurie pailgintų posėdžių darbotvarkes, bet jokios realios naudos nebūtų.
Mes, LSA, jau seniai rašėme ne vietą raštą, kad visa valstybinė žemė būtų perduota disponuoti savivaldybėms, kadangi NŽT taiko labai daug apribojimų, yra labai daug derinimų. Ten vienas specialistas problemos sprendimą dėl žemės mato vienaip, kitas – kitaip. Taip tik ilgėja procedūros ir mes labai vargstame su tokiais biurokratiniais apribojimais.“
„Žemės tvarkymo reikalai būtų papildomas darbas, o jo jau ir dabar yra daug, nors mūsų savivaldybė yra nedidelė. Tokia žemės valdymo tvarka bus geresnė ar ne? Šiandien, kai yra tik valstybinės žemės likučiai, reikės sutvarkyti, „sutampyti“ visą tą žemę, kils didžiulės problemos. Žemės trūksta, ji žmonėms negrąžinama, nes nėra ką grąžinti, todėl savivaldybių administracijos atsidurs tikrai negeroje padėtyje. Taip problemos nebus išspręstos. Dabar žemės tvarkymas miestuose ir miesteliuose mums tikrai neblogai sekasi, kadangi galime tai padaryti greičiau, galime pagalvoti, kaip tai padaryti geriau, bet kai reikės tvarkyti visą valstybinę žemę, nežinau, kaip bus – situacija taps tikrai sudėtinga.
Šiandien mes, savivaldybė, sutvarkome žemės reikalus, bet vis tiek turime kreiptis į NŽT, kad ji duotų savo patvirtinimą. Kol kas tokios taisyklės. Mūsų savivaldybės administracija tai padaro greičiau, bet nemanau, kad bus greičiau didesnėse savivaldybėse.“
„Aš, kaip buvęs žemės ūkio ministras, kai ir NŽT buvo pavaldi mums, visada tai vertinau skeptiškai. Juo labiau – žemės ūkio paskirties žemės perdavimą. Nors dabar dauguma merų tam pritaria, bet žinau, kad bus daugiau vargo nei naudos. Yra palikta labai daug įvairių bėdų, yra labai daug žmonių, nepatenkintų įvykdyta žemės reforma. Daug kam trūksta žemės, vyksta vos ne teismai. Miestuose ir miesteliuose – taip, verslui vystyti mes greičiau reaguojame, nors iš esmės biurokratijos nelabai sumažėja. Vis tiek reikia NŽT išvadų, todėl užsitęsia procesai. Bet kaip meras turiu sakyti, kad einame teisinga linkme. Darbai vyksta miestuose ir miesteliuose, dabar atiduos ir kaimiškose teritorijose žemės ūkio paskirties žemę – turbūt viskas bus gerai. Blogiau tik tiek, kad ir vėl reikės darbuotojų, etatų, nes NŽT nelabai juos nori atiduoti ar perduoti savivaldybių administracijoms, o kontroliuoti ir toliau siekia tiek NŽT, tiek ir Aplinkos ministerija. Todėl pilnas funkcijų perdavimas neįvyks, tai bus daugiau teorinis veiksmas – nėra taip, kad perduotų tuos klausimus savivaldybėms pačioms pilnai administruoti ir pačioms spręsti.“
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 30 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.