Valstybinė žemė – ūkininkams ar spekuliantams?

Užkūrė pirtį

Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK), kur buvo diskutuota apie įsiterpusių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ir pardavimo problemas bei informacijos apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir nuomos tinkamo viešinimo užtikrinimą, žemdirbių atstovai užkūrė tikrą pirtį AM ir NŽT. Jie kėlė nepatogius klausimus ir prašė paaiškinimų, tačiau atsakymais nebuvo patenkinti.

Pasėlių deklaravimas eina į pabaigą, žemdirbiai privalo pagrįsti deklaruoto ploto valdymo teisę, tačiau nemažai ūkininkų dirbamų valstybinės žemės sklypų yra „pakibę ore“ – nei nupirkti, nei išnuomoti.

„Procesas labai vangus, pasėlių deklaravimo pabaigoje bus didelis žemdirbių nepasitenkinimas. Jie tikėjosi gauti bent laikiną valstybinės žemės nuomos sutartį, bet jos negavo. Tad realybėje gali būti taip, kad bus nemažai nelegaliai dirbamos žemės. Kas už tai atsakys?“ – klausė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas.

Labai skurdi statistika

NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojo funkcijas, Gabrielė Valentaitė pristatė įsiterpusių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos statistiką. Nuo 2025-ųjų pradžios iki 2026 m. gegužės 1 d. NŽT gavo 343 prašymus parduoti apie 167 ha ploto. Iš jų 235 prašymai dėl 108 ha ploto yra patenkinti, o 96 (apie 52 ha) atmesti, dar 12 prašymų (apie 6 ha) yra nagrinėjama.

Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos situacija yra dar prastesnė: gauti vos 4 prašymai išsinuomoti 1,24 ha plotą, iš jų 3 prašymai patenkinti, o vienas dar nagrinėjamas.

G. Valentaitė įvardijo pagrindines prašymų atmetimo priežastis: pageidaujamas pirkti žemės plotas neatitinka įsiterpusiam žemės sklypui taikomų reikalavimų; pagal savivaldybių bendruosius planus nenumatyta žemės ūkio veikla; įsiterpę žemės sklypai nesiriboja su asmenų valdomais žemės sklypais.

Yra ir kitokių aplinkybių, kodėl netenkinami prašymai, pavyzdžiui, asmenys patys atsisako pirkti žemę, įvertinę įsiterpusių žemės sklypų suformavimo kaštus.

„Tokia statistika labai skurdi, per pusantrų metų pateikta nedaug prašymų pirkti įsiterpusią valstybinę žemę. Žmonės nesikreipia, nenori ar negali pirkti, bet kone trečdalis prašymų yra atmesta, nes neatitinka nustatytų reikalavimų. Gal reikia pasiaiškinti juos ir patikslinti, kad būtų patrauklesnės sąlygos ir atsirastų daugiau norinčiųjų įsigyti sklypus“, – kvietė KRK pirmininkas Bronis Ropė.

KRK narys Kęstutis Mažeika svarstė, kad galbūt šį procesą stabdo perteklinė biurokratija. Ir teiravosi, kokius žingsnius, įvertinus tokius rezultatus, AM yra suplanavusi, kad žmonės būtų skatinami įsigyti ar nuomotis ir tvarkyti įsiterpusią valstybinę žemę, kuri dažnai būna apleista.

AM laikinai vykdanti Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovo funkcijas Algė Staniūnaitė-Tonkich aiškino, kad įsiterpę sklypai yra įsigyjami lengvatinėmis sąlygomis, todėl yra keliami tam tikri reikalavimai. Vienas iš jų, kad toks sklypas negali funkcionuoti savarankiškai, todėl yra sąlyga, jog toks sklypas privalomai sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu.

Spekuliantams – atviros durys?

LŪS vadovas išsakė problemas dėl galimybės išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemę iš sklypų, įtrauktų į nuomojamų žemės sklypų sąrašą, apie kurias nutylima. Į jį įtraukiami Nekilnojamojo turto registre įregistruoti, bet niekam neišnuomoti žemės sklypai, arba tokie žemės sklypai, kurių nuomininkai nepareiškė noro tęsti nuomos.

„Čia įdomiausias dalykas, kad ūkininkas, norėdamas išsinuomoti tokį valstybės sklypą, neturi jokio pirmumo. Nors įstatyme yra įrašyta, kad jam turi būti teikiamas prioritetas. Yra atvejų, kai nuosava žemė ribojasi su nuomojama valstybine žeme, bet į ją gali pretenduoti bet koks spekuliantas iš kito rajono ar sostinės, nepaisant to, kad iki to sklypo nėra net privažiavimo. Parduodant privačią žemę, ūkininkai turi kažkokį pirmumą, o čia jo nėra. Kaip taip gali būti? Dar įdomiau yra tai, kad jeigu atsiranda du pareiškėjai, kurie nori nuomotis sklypą, ir aukcionas neįvyksta, tada tas žemės sklypas „įkrenta“ į bendrą viešą aukcioną – kas nori, tas gali išsinuomoti. Kodėl nėra sutvarkyti teisės aktai?“ – klausė, bet atsakymo neišgirdo G. Špakauskas.

Ūkininkai piktinasi ir dėl to, kad procesas juda kone vėžlio žingsniu. „Konkrečiai pats dėl 3 sklypų kreipiausi dar praeitą lapkritį, bet kol kas tik vienas sklypas buvo patekęs į aukcioną, tačiau jis neįvyko dėl tam tikrų biurokratinių priežasčių. Ir dabar tas sklypas bus įmestas į viešą aukcioną ir bet kas jį galės išsinuomoti. Yra spekuliantų, kurie labai noriai nuomojasi valstybinės žemės sklypus visoje Lietuvoje, jie tikisi turėti ilgalaikes nuomos sutartis ir paskui tuos sklypus nusipirkti. Turime tai matyti ir tvarkyti“, – kvietė LŪS pirmininkas.

Mato chaosą

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininko pavaduotojas Saulius Daniulis antrino, kad valstybinės žemės tvarkymo reikaluose tvyro chaosas: „Kreipiesi elektroniniu paštu, tai sujungia su Klaipėdos ar kito rajono skyriumi, kur pirmiausia neturi supratimo, kas ir kaip vyksta, pavyzdžiui, Ukmergėje. Paskui išsiaiškina ir pasako, kad prašymas dėl to sklypo jau parašytas, pavėlavai, nes turbūt kažkoks „ūkininkas“ iš Vilniaus bus greičiau apsisukęs. Tikra nesąmonė, kad koks pilietis, gavęs ūkininko pažymėjimą ir turintis 50 a, visoje Lietuvoje gali pretenduoti į valstybinę žemę.“

Anot S. Daniulio, valstybinės žemės nuomos ar pirkimo procese turi dalyvauti tie ūkininkai, kurių dirbami sklypai ribojasi su valstybine žeme. „O dabar atsitinka taip, kad kažkoks atėjūnas išsinuomoja 40 a tavo lauko viduryje ir ima terorizuoti, nes nėra jam privažiavimo. Negalima šitaip neatsakingai paleisti proceso ir leisti bet kam iš Vilniaus biuro taikytis į valstybinę žemę“, – įsitikinęs Ukmergės r. ūkininkas.

LEŪA atstovas priekaištus liejo ir dėl įsiterpusios valstybinės žemės pirkimo. „Pavyzdžiui, turi vos 10 a sklypą, susimoki už projektavimą, geodezinius matavimus, bet jeigu nuosavą žemę tvarkančiam kaimynui pritrūks arų, jis juos pasiims, ir niekas tau nekompensuos jau patirtų išlaidų. NŽT dirba tokiu principu – už viską susimoka ūkininkas. Pas mane laukuose nemažai tokių 10 ar 20 a gabalėlių, tai buvę seni keliai, galvijų bandoms varyti. Dabar nei fermų, nei bandų nėra, bet viduryje lauko likęs kokių 8 m keliukas. Tikras jovalas ir nėra nei ko, nei kur paklausti“, – ūkininkus erzinantį faktą konstatavo S. Daniulis.

Nėra problemų?

A. Staniūnaitė-Tonkich aiškino, kad, kalbant apie nuomotinų valstybinės žemės sklypų sąrašus, Žemės įstatyme yra nurodyta, kas turi pirmumą. „Tikrai, kad tiems, kurie turi besiribojančius žemės sklypus, pirmumas nesuteiktas, bet pirmumą turi fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį, ir juridiniai asmenys, t. y. žemės ūkio produkcijos gamintojai. Jeigu šioje situacijoje trūksta pirmumo, tai tikrai svarstytina apie tai, kad to pirmumo kriterijų gali atsirasti daugiau. Bet pirmumo teisinis reguliavimas yra susijęs ir su žemės ūkio veiklos sąlygų sudarymu, tad reikalingas žemės ūkio įsitraukimas, nes bet koks papildomas pirmumo suteikimas turės įtakos žemės ūkio sektoriuje veikiantiems subjektams“, – teigė AM Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės laikinoji vadovė.

Apskritai AM atstovai KRK narius tikino, kad didelių problemų dėl įsiterpusių valstybinių sklypų pardavimo ir valstybinės žemės nuomos nematantys, nebent yra paskiri atvejai, kuriuos reikėtų konkrečiai analizuoti.

„Kai atsidarai žemėlapį, matai, kad žemių masyvuose mirgėte mirga įsiterpusių žemių gabalėliai. Jeigu čia nematoma problemos, tai NŽT ir AM turėtų inicijuoti tokios statistikos, kiek mes turime tokių pritaškytų sklypų, siekiančių iki 10 a ar iki 1 ha, pateikimą. Jų mes niekaip negalime konsoliduoti. Ir nemaišykime politikos su žemės konsolidacija, nes žemės konsolidacija yra ekonominė kategorija“, – pastebėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas.

Kodėl neįvyksta uždari aukcionai?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. birželio 2 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.