Valstybinė žemė: ūkininkams ar spekuliantams?

Ūkininkai sunerimo

„Ūkininko patarėjui“ skambinę ūkininkai, nenorėję viešinti savo pavardžių, kurios redakcijai žinomos, išreiškė susirūpinimą nauja valstybinės žemės nuomos tvarka. „Mūsų išsinuomoti sklypai buvo apleisti. Ir tik po didelių investicijų tapo tinkami žemės ūkio veiklai. Mums neaišku, ar juos ir šiais metais galėsime nuomotis bei dirbti. Kreipėmės į specialistus, norėjome pasikonsultuoti dėl naujos tvarkos taikymo, tačiau sulaukiame atsakymų, kad norinčių išsinuomoti tiek mažesnius, tiek didesnius valstybinės žemės sklypus yra daug. Atsirado nemažai anksčiau mūsų kraštuose nematytų pareiškėjų, siekiančių nuomotis žemę. Tokių veikėjų yra ne viename rajone. Kuo visa tai baigsis? Koks jų tikrasis tikslas, dalyvaujant valstybinės žemės nuomos konkursuose? Ar jie vešis techniką šimtus kilometrų ir ūkininkaus keliose savivaldybėse, ar jie dirbs mažuose plotuose?“ – tuos pačius klausimus kėlė skambinę ūkininkai.

Tokia neoficiali informacija pasiekė ir Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininką Mindaugą Maciulevičių. ŪP jis teigė, kad ūkininkams kyla daug klausimų, jie yra sunerimę, kad jei žemę išsinuomos asmenys, nenusiteikę jos dirbti, jie „reketuos“ žemdirbius. „Tokių atvejų ir būta, ir girdėta anksčiau. Tai ir kelia didžiausią nerimą“, – ŪP dėstė M. Maciulevičius.

Prabilo socialiniame tinkle

Kaip ŪP teigė KRŪS pirmininkas, dėl šios priežasties jis socialiniame tinkle paskelbė įrašą apie Aplinkos ministerijos (AM) ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pradėtą taikyti griežtesnę valstybinės žemės nuomos tvarką, bylojančią, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, ji nebėra automatiškai pratęsiama žemę daug metų dirbusiems ūkininkams. „Sklypai įtraukiami į viešus sąrašus, skelbiamas terminas paraiškoms, o jei atsiranda keli norintys, taikomas aukcionas. Teisiškai tai grindžiama Žemės įstatymu – automatinio pratęsimo jame niekada nebuvo. Praktikoje tokia tvarka kuria labai pavojingą reiškinį – „virtualių ūkininkų“ auginimą.

Sulaukiame vis daugiau signalų apie pareiškėjus, kurie teikia paraiškas keliose savivaldybėse, skirtinguose Lietuvos regionuose, mažiems ir dideliems sklypams, fiziškai negalėdami tos žemės dirbti. Kadangi valstybinės žemės pernuomoti oficialiai negalima, darytina prielaida, kad realybėje formuojasi šešėlinė schema: žemę faktiškai dirbs vietinis ūkininkas, bet deklaruos ir visas išmokas pasiims „popierinis“ nuomininkas arba pernuomos grynaisiais. Bus atveriamos durys spekuliacijai, o ne žemės ūkiui“, – rašė M. Maciulevičius.

Jam antrino Radviliškio r. ūkininkas Ignas Hofmanas, pabrėždamas, kad valstybinė žemės ūkio paskirties žemė paverčiama spekuliacijų objektu, o ne vietiniams ūkininkams būtina gamybos priemone.

Įsiplieskė diskusija

Į diskusiją socialiniame tinkle įsiliejęs Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Kęstutis Mažeika rašė, kad tai istorinio sprendimo, kai Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) liko be žemės, pasekmė: „Gaila, kad nebuvo sustabdytas šis chaosas, kurį pradėjo Kęstutis Navickas, kai pirmiausia buvo perduota savivaldybių administracijoms valdyti miestų ir miestelių žemę, o socdemai atidavė ir žemės ūkio paskirties žemę... Dabar ir orinių ūkininkų atsiras, ir turintiems žemės dviejose ar trijose savivaldybėse. Biurokratijos padvigubės ir patrigubės, o galiausiai, neabejoju, kalbėsime apie korupcijos schemas“, – rėžė K. Mažeika.

Į šią repliką atsakęs M. Maciulevičius akcentavo, kad K. Mažeika buvo visai neblogas KRK pirmininkas ir jam niekas nedraudė šio proceso sustabdyti. „Čia, ne kaltųjų ieškoti reikia, bet realaus sprendimo, kaip užkardyti tokias praktikas“, – teigė KRŪS pirmininkas.

K. Mažeika detaliau paaiškino situaciją: „Po sprendimo žemės klausimus iš ŽŪM perkelti į AM – visiems įstatymų projektams automatiškai paskiriamas Aplinkos apsaugos komitetas (AAK), o KRK – tik papildomas. KRK nepritarė šioms nesąmonėms, bet pagrindinis buvo AAK ir po to Seimo dauguma viską „paleido“. Galime nepolitikuoti, bet kad su žemės valdymu vyksta totalus chaosas – tai faktas“, – dėstė parlamentaras.

ŪP bandė susisiekti su AAK pirmininku Linu Jonausku ir pakalbėti žemdirbiams rūpimais klausimais, tačiau jis neatsakė nei į skambučius, nei į elektroniniu paštu siųstus klausimus.

Bus visokių situacijų

KRK narys Arūnas Dudėnas ŪP teigė, kad diskusija dėl valstybinės žemės nuomos tvarkos pakeitimo KRK vyko pavasarį, kai buvo keičiamas Žemės įstatymas. „Galiojančiame įstatyme yra išlaikyta pirmumo teisė žmogui, kuris jau nuomojasi žemės ūkio paskirties sklypą. Papildomai KRK iniciatyva buvo įrašyta ir pareiga NŽT informuoti esamą nuomininką apie nuomos sutarties pabaigą ir galimybę ją pratęsti. Taigi, reziumuojant reikia pasakyti, kad žmogus, kuris iki šiol naudojosi žemės ūkio paskirties žeme ir ją naudojo pagal paskirtį, turi pirmumą ir toliau ją nuomotis bei pratęsti nuomą“, – tvirtino A. Dudėnas.

KRK pirmininkas Bronis Ropė ŪP pažymėjo, kad KRK, svarstydamas šį klausimą, buvo išsakęs savo nuomonę, ir į prašymus, kurie buvo pateikti, atsižvelgė. „Pagrindinis komitetas, nagrinėjęs šį įstatymo projektą, buvo AAK. Noriu priminti, kad žemdirbių organizacijos, nagrinėjant įstatymo projektus, neturėtų nusišalinti, jos turėtų teikti konkrečius pasiūlymus. Manau, kad šiuo klausimu bus visokių situacijų. Jeigu matysime, kad lenda kažkokie negeri dalykai, juos taisysime“, – pabrėžė B. Ropė.

Nuogąstavimai nepagrįsti

NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vyresnysis patarėjas Ruslanas Golubovas, išgirdęs apie nerimą žemdirbiams keliančias problemas, ŪP teigė, kad geriausiai į jų klausimus galėtų atsakyti AM, kaip teisės aktų rengėja ir politikos formuotoja. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad ūkininkų (žemės nuomininkų) nuogąstavimai iš esmės nėra teisingi, nes visi nuomininkai atskirai informuojami apie galimybę tęsti nuomos santykius. „Žemės įstatymo 9 straipsnio 91 dalyje nurodyta, kad Subjektai (NŽT ir savivaldybės), sudarantys šioje dalyje nurodytą sąrašą, ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki valstybinės žemės nuomos sutarties termino pasibaigimo dienos informuoja nuomininką elektroniniu laišku ar kitu jo pasirinktu informavimo būdu apie: valstybinės žemės nuomos termino pasibaigimą; teisę pratęsti ar atnaujinti šią sutartį; nuomojamo žemės sklypo įtraukimą į nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašą, jeigu per 20 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos nepateikiamas prašymas pratęsti ar atnaujinti valstybinės žemės nuomos sutartį“, – informavo NŽT atstovas.

ŽŪM specialistai ŪP taip pat tikino, kad klausimai, susiję su valstybinės žemės nuoma, nepriskirti ŽŪM kompetencijai, kadangi nuo 2023 m. sausio 4 d. už žemės tvarkymo ir administravimo, išskyrus melioraciją, žemės ūkio naudmenų struktūrų gerinimą ir apleistų žemės ūkio paskirties žemės plotų mažinimą, žemės išteklių stebėseną, valdymo sritis atsakingas ne žemės ūkio ministras, bet aplinkos ministras. „Taip pat pažymime, kad nuo 2023 m. sausio 4 d. NŽT, kuri yra vienas iš subjektų, išnuomojantis valstybinės žemės sklypus, tapo pavaldi ne ŽŪM, o AM. Todėl situaciją detaliai galėtų paaiškinti AM arba NŽT“, – argumentavo ŽŪM.

Nuomos tvarka nepasikeitė

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 20 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.