Valstybinės žemės naudojimas: karalius nuogas

Klausimas dėl naujų prašymų

„Valstybinės žemės laikino naudojimo galimybė kaip ir yra reglamentuota, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (NŽT) turėtų per 10 d. leisti žmogui naudotis valstybine žeme, bet kiek girdime iš ūkininkų, laikinas naudojimas nėra galimas. Todėl yra per 100 tūkst. ha, už kuriuos valstybė negauna jokių pajamų, o ūkininkai tų plotų negali naudoti ir gaminti produkcijos“, – problemą KRK iškėlė jos narys Arūnas Dudėnas.

NŽT direktoriaus pavaduotoja Irina Urbonė aiškino, kad įstatyme nurodyta, kokiomis sąlygomis turi būti išduodamas sutikimas laikinai naudotis valstybine žeme. Ji priminė, kad pagal pernai balandį atsiradusias Žemės įstatymo nuostatas, galimybė naudotis valstybine žeme suteikiama asmenims, kurie iki 2023 m. pabaigos pagal NŽT išduotą leidimą ir jame nurodytomis sąlygomis įgavo tą teisę jų prašymu vieniems metams arba iki sprendimo perleisti nuosavybėn ar nuomos pagrindais, tačiau ne ilgiau kaip iki 2026 m. pabaigos. Jeigu asmenys atsisako, tada valstybine žeme gali naudotis kiti – ūkininkai ir kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai. Pirmumą turi tas, kurio sklypas ribojasi su valstybine žeme, jeigu tokių yra keli, tada pirmumas teikiamas tam, kuris kreipėsi dėl to pirmas.

„Vadinasi, nauji prašymai dėl laikino valstybinės žemės naudojimo nėra suteikiami?“ – pasitikslino A. Dudėnas. I. Urbonė pakartojo, kad kai tokios galimybės atsisako ją turintys asmenys, į ją gali pretenduoti kiti.

NŽT direktoriaus pavaduotojos pateiktais duomenimis, dabar yra įregistruota per 134 tūkst. žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypų – beveik 228 tūkst. ha. Iš jų nenaudojama veiklai 20,7 tūkst. sklypų, arba beveik 30 tūkst. ha. Ji atkreipė dėmesį, kad apie pusė šių nenaudojamų sklypų yra įveiklinimo procese – sklypai suformuoti, bet dar nesudarytos sutartys.

Kitas įdomus skaičius – apie neįregistruotą žemės ūkio paskirties valstybinę žemę (dirbamąją žemę, pievas ir ganyklas), kurios yra daugiau kaip 100 tūkst. ha, arba daugiau kaip 573 tūkst. atskirų plotelių. „Jie galėtų būti naudojami nuomai, bet niekas nenori naudotis, nes tai yra labai maži ploteliai arba jų konfigūracija labai nepatogi“, – aiškino I. Urbonė.

Šiuo metu galioja leidimai laikinai naudotis 5 412 žemės plotų (5 913 ha) žemės ūkio veiklai vykdyti, iš kurių 126 (7,73 ha) yra labai maži – iki 10 a dydžio, kur negalima formuoti žemės sklypų.

Panašu į kriminalą

KRK narys Bronis Ropė pasigedo NŽT atsakomybės dėl valstybinės žemės nenaudojimo ir negaunamų pajamų. „Neturėtumėte laukti, kol kažkas kažką keis, o patys siūlyti pakeitimus. Daugiau nei 100 tūkst. ha valstybinės žemės neįregistruota – tai panašu į kriminalą. Kur skelbiama ta informacija? Ar žmonės žino, kad galima šia valstybine žeme naudotis? Manau, kad tai yra labai svarbu. Tai yra ir pievos, ir ganyklos, o mes pernai turėjome tiek vargo ir kalbų, kad pievų mums trūksta. Yra valstybinės žemės, bet nenorime jos panaudoti veiklai! Įdomiai nuskambėjo, kad mažų plotų negalite formuoti, tai pasiūlykite, ką su jais daryti. Ar jie taip ir stovės nenaudojami?“ – klausimų pažėrė parlamentaras.

NŽT direktoriaus pavaduotoja tikino, kad visa informacija skelbiama viešai – NŽT svetainėje, informacinėse sistemose. Be to, anot jos, yra viešai skelbiami žemės reformos žemėtvarkos projektai. „Negaliu sutikti, kad mes nieko nedarome, esame išsikėlę didesnius valstybinės žemės panaudojimo rodiklius. Tikimės, kad tie nenaudojami 104 tūkst. ha metų pabaigoje sumažės trečdaliu. O dėl mažesnių, įsiterpusių plotų yra tam tikras reguliavimas, kuris neužkerta kelio asmenims, kurių sklypai ribojasi su įsiterpusia valstybine žeme, ją įsigyti, gal tik sąlygos nėra labai patrauklios, nes tiems asmenims reikia prisidėti finansiškai“, – teigė I. Urbonė.

KRK Kazys Starkevičius konstatavo, kad, įvertinus duomenis apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, akivaizdu, jog karalius nuogas. „Valstybinė žemė nepanaudojama veiklai, nors pernai taip aktyviai ieškojome daugiamečių pievų, nors yra valstybinis rezervas. Valstybės turto nenaudojame, o žemdirbiai skundžiasi, kad trūksta žemės, kurią jie galėtų ir norėtų dirbti. Čia – nearti dirvonai“, – stebėjosi buvęs žemės ūkio ministras.

Parlamentaro nuomone, reikėtų pasiūlyti patiems asmenims susiformuoti laisvos žemės sklypus ir leisti pirkti. „Nupirks ir tuos mažiukus įsiterpusius sklypelius“, – įsitikinęs K. Starkevičius.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.