Vandens išteklių apmokestinimas

Naujovės įsigalioja nuo ateinančių metų sausio 1-osios. Fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys savo veikloje paviršinį vandenį (pvz., upių ir ežerų), turės registruotis Aplinkos apsaugos agentūroje, jeigu išgauna 10 m³ ir daugiau paviršinio vandens per parą iš vieno vandens telkinio. O jeigu iš vieno paviršinio vandens telkinio per parą išgaunama (ar praleidžiama per hidrotechninius statinius, naudojant hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse) 100 m³ ar daugiau vandens, reikės mokėti mokestį.

Šios pataisos tikslas – paskatinti tausų vandens naudojimą ir tvaresnių bei ekonomiškai palankesnių sprendimų paiešką.

Nuo 2024 m. galios šie paviršinio vandens apmokestinimo tarifai:

Vandens naudotojams taip pat privalu savo lėšomis vykdyti paviršinio ir požeminio vandens naudojimo apskaitą, jeigu jie sunaudoja 10 m³ ir daugiau vandens.

Registracija neprivaloma, jei sunaudojama mažiau kaip 10 m³ per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio, naudojamas vanduo iš dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio, įrengto nuosavame sklype, paviršinio vandens telkinio vanduo naudojamas ekstremalių situacijų metu arba gaisrams gesinti.

Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir / ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, dauginant įprastai taikomą tarifą iš koeficiento 10, t. y. reikės mokėti dešimt kartų didesnį mokestį.

EBPO ekspertai teigia, kad išteklių mokesčiai, taikomi vandeniui ar kitiems gamtos ištekliams, gali būti taikomi kaip jų gavybos mažinimo priemonė. Žemės ūkio sektoriuje šie mokesčiai dažniausiai taikomi požeminio vandens naudojimui.

Teoriniai vandens mokesčių tyrimai rodo, kad požeminio vandens naudojimo mokesčio įgyvendinimas ir veiksmingumas nėra paprastas dėl įvairių priežasčių. Viena vertus, vandens paklausa gali būti labai neelastinga. Kita vertus, apskritai sunku įvertinti atitinkamas požeminio vandens gavybos sąnaudas ir naudą. Santykinis požeminio vandens paklausos neelastingumas reiškia, kad norint paskatinti elgsenos pokyčius, vandens naudojimo mokesčiai turi būti gana dideli. Net ir tose šalyse, kuriose vandens naudojimas apmokestinamas, žemės ūkio reikmėms kartais taikoma išimtis (EBPO informacija).